Kodėl diplomatų deklaracijos neturėtų būti viešos?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) spręs klausimą, ar reikėtų plėsti pareigūnų, kurių viešųjų ir privačių interesų deklaracijos nėra viešinamos, sąrašą. Taip pat iš suinteresuotų institucijų laukiama argumentuotų motyvų, kodėl to nereikėtų daryti.

Trečiadienį klausimą dėl deklaracijų viešumo svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Diskusija kilo, kuomet VTEK patvirtino naujas deklaravimo taisykles, ir slaptos liko tik įstatyme numatytos išimtys - operatyviniai darbuotojai ir pretenduojantys į valstybės tarnybą.

Tokia tvarka sulaukė pasipriešinimo iš Užsienio reikalų ministerijos, kuri laikosi pozicijos, kad Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse yra prieštaravimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

„Turi būti labai rimtai apsvarstyta, kaip ir kokia apimtimi informacija apie diplomatinę tarnybą turi būti prieinama ne tik visuomenei, bet, nėra ko slėpti, ir užsienio žvalgyboms. Paprastai užsienio žvalgybos žiūri į ką - į kariškius, diplomatus ir kolegas žvalgus, tai yra trys esminiai dalykai, štai kodėl diplomatai yra tarp vienų iš labiausiai galimai pažeidžiamų grupių. Diskusija buvo karšta, bet gera, todėl kad nutarėm, kad reikia galvoti apie šituos rizikos faktorius ir taisyti, kas iš principo pataisoma, kad mūsų viešumas netaptų mūsų silpna vieta“, - po posėdžio žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Tuo tarpu VTEK atstovai nežada skubiai keisti taisyklių, o sako laukiantys argumentuotos informacijos iš suinteresuotų institucijų. „Šitą klausimą dar svarstysim, buvo didelės diskusijos. Principas yra viešinti, kitas klausimas - kokia apimtim, čia yra diskusijos. Deklaruot turi visi, bet viešinti reikia ne visus, o kokią dalį, ir yra didžioji diskusija. Kokią dalį galim viešinti, kurių asmenų negalim viešinti, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, - po posėdžio sakė VTEK narys Deivydas Rimkevičius.

„Mes turim gaut informaciją iš suinteresuotų institucijų, kodėl dalies asmenų deklaracijos neturėtų būti viešos. Turėtumėm gauti motyvuotą informaciją, ir kai gausim motyvuotą informaciją, plėsim išimčių sąrašą, dabar išimtis - tik operatyvinių darbuotojų neviešinama ir asmenų, kurie pretenduoja į valstybės tarnybą“, - sakė D.Rimkevičius. Pasak jo, šis klausimas VTEK gali būti svarstomas ir posėdyje trečiadienį.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina kaip galimą pažeidžiamumo faktorių minėjo deklaracijos skelbiamas paimtas paskolas. „Visi prisiėmę paskolų, bet koks žmogus, kuris turi paskolą, yra pažeidus“, - sakė VSD vadovas. Po posėdžio plačiau galimų grėsmių ir pažeidžiamumo aspektų jis žurnalistams nekomentavo.

Užsienio reikalų ministrui reikalaujant tvarką keisti, kad diplomatų deklaracijos nebūtų visiems prieinamos, prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, jog diplomatams neturėtų būti daroma išimčių.

„Čia noriu iš karto atvirai pasakyti - aš jau deklaravau. O tai reiškia - kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas privalo viešai deklaruoti tai, kas priklauso pagal įstatymą. Slėpti čia nėra ko. Yra išimtys padarytos tiems, kam nereikėtų to daryti, tai - operatyviniai darbuotojai, žvalgybos žmonės“, - sakė prezidentė.

„Diplomatai yra valstybės tarnautojai. Jeigu mes turime įtarimų, kad diplomatas gyvena ne iš atlyginimo, jis neturi būti diplomatinėje tarnyboje. Todėl slėpti nėra ko ir deklaruoti privalo visi“, - teigė šalies vadovė.

Šią liepą VTEK nutarė, kad privačius interesus turintys deklaruoti asmenys tai privalo daryti tik per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinę sistemą. Čia turėtų būti skelbiami visų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys, išskyrus pretendentų į šią tarnybą ir operatyvinę veiklą vykdančių asmenų. Pastarasis VTEK sprendimas reiškia, kad elektroninėje erdvėje atsidurs visų maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys.