Klimato kaitos problema: latviai ir estai atsainumu gerokai lenkia lietuvius

Lietuviai tarp Baltijos kaimynių labiausiai nerimauja dėl klimato atšilimo. Mažiausiai dėl aplinkos susirūpinę Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojai.

Latviai ir estai - tarp atsainiausių

Tai rodo naujausias tyrimų kompanijos "Nielsen" kas pusę metų atliekamas globalus tyrimas internete, kuriuo nustatomas pasaulio interneto vartotojų pasitikėjimas bei pagrindiniai nerimo šaltiniai ir išlaidavimo įpročiai 54-iose pasaulio šalyse.

Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus susirūpinusių dėl aplinkos pasaulyje sumažėjo. Jeigu 2007 metais 41 proc. pasaulio gyventojų teigė nerimaujantys dėl klimato kaitos ir globalinio atšilimo, tai šių metų rudenį tokių buvo tik 37 procentai.

Dvi Lietuvos kaimynės - Latvija ir Estija - išsiskiria kaip mažiausiai susirūpinusios dėl klimato kaitos ir visuotinio atšilimo pasaulyje. Tik 18 proc. estų ir 23 proc. latvių teigia labai nerimaujantys dėl šio reiškinio. Lietuvoje tokių žmonių yra net 38 proc. (16-ą vieta pasaulyje).

Vertinant kitus su aplinka susijusius veiksnius, Baltijos šalys pasauliniame kontekste pernelyg neišsiskiria. Verta pastebėti, kad Europos ir Šiaurės Amerikos regionų gyventojai teigia, jog yra mažiausiai susirūpinę aplikosauga, klimato kaita, globaliniu atšilimu ir t.t.

“Ekonominė recesija aplinkosaugos problemas akivaizdžiai nustūmė į antrą planą, tačiau galingiausioms pasaulio ekonomikoms po truputį stabilizuojantis, klimato kaitos bei aplikos užterštumo klausimai tampa vis svarbesni. Tikimasi, kad kitą savaitę Kopenhagoje prasidėsiantis Jungtinių Tautų viršūnių susitikimas iškels minėtas problemas kaip prioritetines", - pranešime spaudai cituojamas Artūras Urbonavičius, "Nielsen" vadovas Baltijos šalims ir Baltarusijai.

Kovą su klimato kaita patiki valdžiai

Lietuviams didelį nerimą kelia oro ir vandens užterštumas. Net 71 proc. respondentų teigia labai nerimaujantys dėl vandens ir 66 proc. dėl oro užterštumo. Pagal šiuos abu rodiklius Lietuva yra aštunta pasaulyje.

Visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje, didžioji dalis gyventojų teigia manantys, kad sprendžiant visuotinio atšilimo problemą, didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti šalių vyriausybės. Net 52 proc. lietuvių ir 36 proc. žmonių pasaulyje mano, kad vyriausybė turėtų riboti įmonių anglies dioksido ir kitų teršalų išmetimą į aplinką.

Nedaug atsilieka ir kitas svarbiausias veiksnys, kuris padėtų sulėtinti klimato kaitą. 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vyriausybė turėtų finansuoti mokslinių ir technologinių sprendimų, tokių kaip mažos emisijos automobiliai, namai ir perdirbamos energijos šaltiniai, tyrimus. Pasaulyje tokių žmonių yra 34 proc.

Asmeninės ir visuomeninės aplinkosaugos iniciatyvos respondentams neatrodo tokios svarbios - dauguma su individualia žmonių elgsena susijusių veiksmų atsidūrė sąrašo apačioje. Pavyzdžiui, tik 13 proc. lietuvių mano, kad žmonės turėtų mažiau važinėti automobiliais ir tik 6 proc. - kad žmonės neturėtų pirkti pernelyg daug maisto produktų, kuriuos jie išmes.


Šiame straipsnyje: klimato kaitašiltnamio efektas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių