Klimato kaitos konferencija: lietuvių pagalbos prašė ir kitų šalių atstovai?

Kopenhagoje vykusioje klimato kaitos konferencijoje Lietuvos delegacijos nariai pasižymėjo kaip ambicingi bei vieni iš aktyviausių derybininkų, kurių pagalbos ne kartą prašė ir kitų valstybių atstovai, teigia Aplinkos ministerija.

Kopenhagos konferencija finišavo 30-ies valandų derybų maratonu, kuriuo pasiektas sprendimas pasirašyti susitarimo dokumentą, pavadintą “Kopenhagos akordas”.

Šiuo susitarimu visos pagrindinės išsivysčiusios ir besivystančios valstybės prisiima šiltnamio dujų mažinimo įsipareigojimus (konkretūs skaičiai turi būti pateikti iki 2010 m. sausio 31 d.). Įvardintas ir ankstyvasis klimato kaitos finansavimas 2010-2012 m. laikotarpiu skirti 30 mlrd. JAV dolerių, padėti pagrindai finansinių institucijų sukūrimui.

Taip pat nuspręsta pratęsti darbo grupių, ruošiančių teisiškai įpareigojančio susitarimo tekstą, mandatus. Tikimasi, kad susitarimą šalys pasirašys per keletą ateinančių metų.

“Kopenhagos akordas” iš esmės yra politinė deklaracija, apie kurią buvo kalbama dar prieš konferenciją. Dokumentas bus pridėtas kaip konvencijos šalių konferencijos sprendimo priedas, jame bus nurodyta, kurios valstybės tam pritaria. Šiam dokumentui pritariančios valstybės galės imtis veiksmų dėl klimato kaitos švelninimo tikslų nustatymo ir finansavimo priemonių įgyvendinimo”, - sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Pasak aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės, Danijoje vadovavusios taršos leidimų prekyba suinteresuotų šalių grupei, Kopenhagos derybose Lietuva, ko gero, pirmą kartą taip aktyviai atstovavo savo interesus Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konvencijos šalių susitikime.

 

Mūsų šalies delegacija gynė savo interesus finansų, emisijų mažinimo tikslų, dalyvavimo Jungtinių Tautų klimato kaitos institucijų paskirstymo ir taršos leidimų pertekliaus valdymo srityse.

L.Dzelzytės teigimu, Lietuvos delegacija pasižymėjo išskirtine lyderyste naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių tarpe organizuodama ir vesdama derybas dėl taršos vienetų valdymo ir ES pozicijos formavimo šiuo klausimu.

Pasak L.Dzelzytės, Lietuva taip pat rengė pasitarimus su ES prezidentaujančia Švedija šiuo klausimu, atstovavo ir Baltijos šalių vardu kalbėjo per Rytų Europos grupės pasitarimus dėl JT Klimato kaitos konvencijos institucijų pasidalinimo. Lietuvos atstovai pristatė klimato kaitos specialiąją programą Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko renginyje, naujosios atominės elektrinės koncepciją.

Ministras G. Kazlauskas diskusijų metu pabrėžė, jog derybos dėl klimato kaitos problemų dažnai suvedamos į skirtingų valstybių įsipareigojimų palyginimą. “Tačiau tai nėra konkursas su prizinėmis vietomis ar vieta pasipuikuoti savo pasiekimais. Šią kovą galime arba laimėti, arba pralaimėti tik visi kartu”, - akcentavo G. Kazlauskas.

Pasak ministro, Lietuvai dalyvavimas tokiose tarptautinėse derybose yra itin svarbus, nes priklausomai nuo tarptautinių ES emisijų mažinimo ir finansinių įsipareigojimų, Lietuva turi atitinkamai prisiimti ir užtikrinti emisijų mažinimą savo šalies pramoniniuose ir neprekybiniuose sektoriuose (pavyzdžiui, žemės ūkyje, atliekų, miškų ir transporto srityse) bei rasti lėšų finansuoti besivystančių šalių adaptaciją.

“Nors “Kopenhagos akordas” nėra tobulas dokumentas ir tikrai ne toks ambicingas susitarimas, kokio norėjo ES, tačiau tai bet kokiu atveju yra žingsnis į priekį. Tai geriau nei išvis jokio susitarimo. Esu optimistas ir tikiuosi, jog šis dokumentas - dar vienas akcentas kelyje link visuotinio susitarimo, kuris ateityje vis tiek bus pasiektas”, - reziumuoja ministras G. Kazlauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių