Klimato kaita: ypač karštų dienų pasitaiko keliskart dažniau

Vis dažniau pasikartojančios karštos dienos rodo, kokie vyksta klimato pokyčiai, teigia Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Anot jo, nuo 1990 metų Lietuvoje karštų dienų per vasarą pasitaiko keliskart daugiau nei anksčiau.

„Mūsų duomenimis, nuo 1990 m. karštų dienų ėmė sparčiai daugėti ir dabar jų užfiksuojama kartais net po 10–15 per vasarą. Tuo metu XX amžiaus antroje pusėje jų būdavo vidutiniškai tik 5–6“, – sako A. Bukantis.

Klimatologo teigimu, kaitrių dienų skaičius didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kodėl klimatas vis ekstremalėja paaiškinti esą paprasta – tam turi įtakos ir per kelis šimtmečius suaktyvėjusi žmonių veikla.

„Karštas oras verždamasis į šiaurę susiduria su šaltu oru. Pirmiausia nuslobsta tas anticiklonas, kuris dabar yra virš mūsų, tuomet priartės žemo slėgio sritis su frontiniais dariniais. Tada galimos ir pavojingos meteorologinės situacijos, kai formuojasi stiprios liūtys, aukšti kamuoliniai debesys, kruša, perkūnija.

Visgi reikia pripažinti, kad pastarieji du–trys šimtmečiai yra ypatingi tuo, kad yra labai aktyvi žmogaus veikla, tokia, kokios nebuvo per visą Žemės istoriją. O apskritai dabartinis laikotarpis neturi kitų galingų veiksnių, kurie galėtų nustelbti žmogaus įtaką“, – tvirtina A. Bukantis.

Jo žiniomis, šiemet yra užfiksuotas naujas atmosferos cheminės sudėties pasikeitimo rekordas – buvo pasiekta 400 milijonųjų dalių anglies dvideginio koncentracija. Pastaroji, pasak klimatologo, labai sustiprina šiltnamio efektą Žemėje.

„Kyla pasaulinis temperatūros fonas ir tokiose vidutinėse platumose, kokiose mes gyvename, yra ekstremaliai aukštų temperatūrų tikimybė“, – teigia VU profesorius.

Jautrūs orams turi sveikatos negalavimų

Besikeičiantys orai daro nemažą įtaką ir mūsų sveikatai. Sinoptikė meteorologė dr. Judita Liukaitytė domisi, kaip atmosferoje vykstantys procesai veikia žmogų. Anot biometerologės, mūsų savijautai įtaką daro keli sinoptiniai rodikliai.

„Mus veikia visa aplinka. Oras taip pat daro poveikį sveikatai, ypač tuomet, kai jis keičiasi. Įtakos turi ir ultravioletiniai saulės spinduliai, kurie sukelia odos nudegimą ir įdegimą. Žmogaus savijautą veikia užterštumas, žiedadulkės, magnetinės bangos“, – vardina specialistė, pasak kurios, didesnį poveikį turinčio veiksnio išskirti negalima – tai jau priklauso nuo to, kam žmogus yra jautresnis.

Specialistė pažymi, kad įtaką mūsų savijautai daro ir labai dideli temperatūrų pasikeitimai, kai staigiai karštėja arba greitai atvėsta: „Jei vieną dieną yra 30 laipsnių šilumos, o kitądien – iki 20 laipsnių šilumos, tai tokius orus pernešti yra daug sunkiau.“

„Bet [...] tai jau galioja tiems žmonėms, kurie turi nusiskundimų dėl sveikatos, nes tada organizmas nespėja taip greitai prisitaikyti, ir atsiranda didesni sveikatos sutrikimai“, – sako J. Liukaitytė.

Biometerologės teigimu, domėjimasis specializuotomis orų prognozėmis, kai nusakomi ne tik orai, bet ir kiti svarbūs rodikliai, didėja. Jie svarbūs norint planuoti savo darbotvarkę ir taikytis prie kintančių oro sąlygų.

„Iš tiesų didėja. Didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mes norime žinoti, kaip veiks konkrečiai mus, kaip mes jausimės. Pagal tai jau reikėtų susiplanuoti savo dienotvarkę, svarstyti, kaip ją pakeisti, ypač, jeigu yra kažkokie reikalavimai“, – teigia J. Liukaitytė.

Žmonės, anot jos, yra dviejų tipų: tie, kuriems orai nedaro didelio poveikio (nebent yra ekstremalios oro sąlygos) ir tie, kurie yra „meteojautrūs“.  „Tai – dažniausiai tie žmonės, kurie turi kokių nors sveikatos negalavimų. Jeigu žmogus visiškai sveikas, tai tą organizmą priversti jau negaluoti tik nuo orų – gana sudėtinga“, – dėsto biometerologė.

Esant didelėms orų permainoms, moteris pataria planuoti savo dieną ir vengti per didelio krūvio. Tokiomis oro sąlygomis, kokios nėra palankios sveikatai, reikėtų vengti lauko darbų, sako specialistė.

„Užuot dirbus lauke, tądien geriau likti namuose, laiką leisti ramiai [...]. O jei darbai reikalauja būti darbo vietoje, svarbesnius reikia atidėti kitai dienai. Ir visada reikia klausytis medikų rekomendacijų“, – pabrėžia J. Liukaitytė.

Audrai galite pasiruošti

Greitai pasikeitus temperatūrai, galima sulaukti ir ekstremalių oro sąlygų: gali padažnėti audrų, viesulų, net krušos tikimybė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė sako, kad pastebimas padidėjęs ugniagesių gelbėtojų poreikis, ir pataria, kaip elgtis audrų metu.

„Kaip ir kiekvieną vasarą, kai būna tokie audrų virsmai – iš karšto į šaltą, vėsesnį orą, ugniagesių iškvietimų tikrai padaugėja. Ugniagesius kviečia atitraukti, nupjauti medžius, kurie užgriūna automobilius.

Tarp kitko, statant automobilį, vertėtų pagalvoti, apžiūrėti, ar greta augantys medžiai negali lūžti ir užvirsti ant automobilio. Kai būna stiprus vėjas, taip pat patariama nekeliauti, būti namuose, uždaryti langus, duris, kad namuose nebūtų skersvėjų“, – teigia V. Šmigelskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad audrų metu griūna įvairios konstrukcijos, krinta nepritvirtinti įrenginiai, tad prieš audrą reikėtų iš balkonų išnešti įvairius daiktus, kad jų nepakeltų vėjas. Jei gyvenama kaime, specialistė pataria uždaryti namų, tvartų duris, langus ir langines.

„Namuose reikėtų turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų ir žvakių, kadangi dažnai sutrinka elektros tiekimas. Taip pat nereikia užmiršti kaimynų – pasiteiraukite, ar jiems nieko neatsitiko“, – sako  V. Šmigelskienė.

Klimatologų teigimu, temperatūrų svyravimai buvo būdingi visą laiką, tačiau dabar pastebimas greitas temperatūros kilimas. Tai nereiškia, kad ateityje laukia visada šiltos žiemos ir pavasariai, o labiau reikėtų tikėtis orų ekstremalumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių