Klaustukai dėl slapto kalėjimo dings šių metų pabaigoje?

Atsakymas, ar Lietuvoje tikrai galėjo būti slaptai kalinami įtariamieji teroristai, gali paaiškėti apie šiųmetes Kalėdas. Iki tada turi baigtis specialus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas šiuo klausimu.

Užduodami trys klausimai

Ketvirtadienį Seimas planuoja priimti nutarimą „Dėl pavedimo NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvoje“.

Nutarimo projektas parlamentarams pristatytas trečiadienį. Absoliuti dauguma Seimo narių balsavo už jo pateikimą ir sutiko galutinai dėl nutarimo balsuoti ketvirtadienio plenariniame posėdyje.

Šiuo nutarimu komitetui suteikiamos laikinosios komisijos teisės ir pavedama iki šių metų gruodžio 22 dienos atlikti tyrimą dėl vadinamojo slapto amerikiečių kalėjimo tariamo buvimo Lietuvoje. NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad komitetas suspės iki šios datos atlikti tyrimą ir Seimui perduos išvadas.

Seimo nutarime komitetui pavedama atsakyti,  ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvoje, ar Lietuvos teritorijoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai. 

Anot A.Anušausko, iki šiol nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad Lietuvoje galėjo būti tokie amerikiečių slapti kalėjimai. Tačiau, komiteto pirmininko nuomone, tik išsamus ir visapusiškas tyrimas gali atsakyti į visus iškilusius klausimus. „Visos Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos šalys-narės yra paragintos atlikti nacionalinius tyrimus apie tokius įtarimus“, - teigė jis.

Apklaus buvusius prezidentus

NSGK vadovas anksčiau sakė, kad jau yra rengiamas planas, ką komitetas turėtų atlikti per šį tyrimą, kuriuos pareigūnus apklausti, kokioms institucijoms išsiųsti atitinkamus paklausimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš pusantros savaitės pareiškusi, kad turi „netiesioginių įtarimų“, jog toks slaptas kalėjimas galėjo egzistuoti Lietuvoje, tikriausiai nebus tarp pareigūnų, kuriuos numatoma apklausti. Anot A.Anušausko, klausinėti Prezidentės nėra būtinybės, nes ji nevadovavo valstybei 2004-2005 metais, kai Lietuva, kaip įtariama, galėjo prisidėti prie CŽV slaptos operacijos.

Tačiau neatmetama, kad NSGK pasikvies šia tema pasikalbėti kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų bei ekspremjerą Algirdą Brazauską, taip pat buvusius užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, Valstybės saugumo departamento vadovus Mečį Laurinkų ir Arvydą Pocių.

„Pirmiausia kviestume tuos asmenis, kurie tuomet užėmė atitinkamas su saugumo užtikrinimu ar užsienio reikalais susijusias pareigas“, - trečiadienį sakė A.Anušauskas. Pasak jo, preliminariame sąraše - 41 buvusio pareigūno pavardė.

Visi ligšioliniai aukšti politikai griežtai neigia, kad Lietuvoje esą galėjo būti slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi įtariamieji teroristai, atgabenti iš Afganistano ar kitų „karštųjų taškų“.

Valstybės saugumo departamentas jau prieš kurį laiką atsiuntė A.Anušauskui atsakymą esą neturintis jokios informacijos apie menamus CŽV kalėjimus.

Paskleidė amerikiečių televizija

Informaciją apie tai, kad Lietuvoje galėjo būti slapti kalėjimai, remdamasi neįvardytais buvusiais CŽV pareigūnais šį rugpjūtį paskleidė amerikiečių televizijos kompanija „ABC News“.

Bet A.Anušauskas yra atlikęs nedidelį tyrimą ir paneigė vieną iš šios kompanijos paskleistų informacijų, esą 2004 metų rugsėjį ir 2005-ųjų liepą Vilniuje leidosi tam tikri specialūs amerikiečių lėktuvai, kurie galėjo gabenti įtariamuosius.

„Tai dar nereiškia, kad į viską jau atsakyta. Tik tyrimas gali atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus“, - tikisi A.Anušauskas.

Amerikiečiai tyli

JAV administracija, CŽV ir diplomatai atsisako komentuoti įtarimus dėl tariamų slaptų kalėjimų Lietuvoje. Be to, nesakoma, ar atlikdamas tyrimą Seimo komitetas šiuo klausimu gali tikėtis kokių nors duomenų iš amerikiečių.

Trečiadienį duodama interviu portalui JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse, net kelis sykius skirtingai klausiama dėl vadinamųjų CŽV kalėjimų, keturis kartus pakartojo tokią pačią frazę: „Mūsų šalyje galioja ilgalaikis susitarimas nekomentuoti jokių klausimų, susijusių su saugumu ar žvalgyba. Todėl jokio atsakymo į užduodamus klausimus nėra“.

Lygiai taip pat ambasadorė atsakė ir į klausimą, ar JAV bent įslaptintos informacijos arba konfidencialių atsakymų pateikimu padės Lietuvai, vykdančiai parlamentinį tyrimą dėl menamų slaptų kalėjimų.


Šiame straipsnyje: CŽV kalėjimasCŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių