- Gabrielė Čirvinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulis jau nebeįsivaizduojamas be informacinių technologijų. Vis dėlto naujosios technologijos ne tik palengvina žmonių gyvenimą, bet ir gali tapti grėsme bei pridaryti daugybę nuostolių. Nors kibernetinės atakos nebėra naujiena ir jos vyksta kasdien, daugeliui tai tamsus miškas. "Teo" specialiųjų paslaugų vadovas Giedrius Meškauskas pasakoja apie tai, kaip kibernetiniai sukčiai mus atakuoja ir kaip nuo to apsisaugoti.
– Kas yra kibernetinės atakos ir kaip jas atpažinti?
– Tai yra bet kokio pobūdžio tikslingi veiksmai, vykstantys kibernetinėje erdvėje siekiant padaryti žalą, pasipelnyti arba atskleisti silpnąsias saugos vietas.
Šiuo metu viskas yra susiję su informacinėmis technologijomis, įskaitant mūsų namuose esančius prie interneto prijungtus buitinius prietaisus ar net automobilį. Apie informacines technologijas nenusimanančiam žmogui atpažinti jas yra beveik neįmanoma. Tačiau apmokyti žmonės, pavyzdžiui, saugumo administratoriai, kibernetines atakas atpažįsta lengvai, remdamiesi savo žiniomis ar naudodami specializuotą įrangą.
– Galbūt yra kažkokios atakų rūšys?
– Aš atakas skirstyčiau į tris pagrindines grupes: įsilaužimus, DDoS ir socialinės inžinerijos atakas. Prie įsilaužimų priskirčiau virusus, įvairių programinės įrangos spragų išnaudojimus, žvalgybą prieš ataką. Visa tai vyksta įrangoje arba tinklo viduje. DDoS atakos atjungia serverius ar svetaines nuo interneto, stabdo interneto pralaidumą ar apkrauna serverių programinę įrangą tiek, kad ši nebesugeba atsakinėti į užklausas. Dažniausiai verslui tai reiškia nepasiekiamą interneto svetainę, o namų vartotojui – užlūžusį internetą.
Socialinė inžinerija yra labai plati sfera. Ji pasižymi išskirtiniu braižu – apgaule. Žymiausias ir populiariausias pavyzdys yra duomenų vagystės (angl. phishing) siunčiant padirbtus e. laiškus su nuorodomis ar prisegtais failais su kenkėjišku kodu. Nors ir kenkėjiškas programas priskyriau įsilaužimams, bet socialinėje inžinerijoje jos naudojamos taip pat. Visos kibernetinių atakų rūšys yra arba gali būti persipynusios tarpusavyje.
– Ar pakankamai visuomenė yra informuota apie kibernetines atakas?
– Žiniasklaidoje pakanka informacijos apie pačias atakas, tačiau labai trūksta kompetentingos informacijos apie jų prevencijos priemones, įrangą ar net elementarią informacinių technologijų saugumo higieną. Praktiniai patarimai kibernetinio saugumo tema turėtų būti tokie pat įprasti ir lengvai randami kaip saugaus vairavimo, daržininkystės, sveikatos ar skanaus pyrago receptai.
– Kokius žmones apskritai gali paliesti kibernetinės atakos? Kokios yra didžiausios rizikos grupės?
– Nenukentėti gali tik tie, kurie neturi nieko bendro su informacinėmis technologijomis. Visi kiti jau yra nukentėję, galbūt patys to dar nežino arba dar nukentės ateityje. Saugumas yra nuolatinis procesas, todėl didžiausia rizika nukentėti yra tiems, kurie jame nedalyvauja. Tai reiškia reguliariai atnaujinamus slaptažodžius, programinę įrangą ir galimų grėsmių identifikavimą. Už kiekvienos atakos yra žmogus su savo motyvais ir tikslais. Tai gali būti dėl verslo konkurencijos, politinės įtakos ar paprasčiausių asmeninių įsilaužėlio ambicijų.
– Kaip galima apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių? Kokios yra prevencinės priemonės?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...