Ketvirtis amžiaus – be rusų tankų

Trauktis nenorėjo

Nuo pat 1940-ųjų Sovietų Sąjungos kariuomenė Lietuvoje šeimininkavo taip, kaip jai buvo naudinga. Kremliaus statytiniai LSSR vyriausybėje kariuomenės reikmėms skirdavo visas teritorijas, kurių tik pareikalaudavo, neatsižvelgdama nei į gyventojų, nei į Lietuvos ekonomikos, nei į gamtos saugos ar kitus reikalavimus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo titin svarbu sulaukti tarptautinio pripažinimo, o tam viena pagrindinių kliūčių buvo okupacinės kariuomenės buvimas Lietuvoje. 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, imtasi spręsti ir svetimos armijos išvedimo klausimą.

Jau kitą dieną po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Aukščiausioji Taryba (AT) priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos jaunuoliai buvo atleisti nuo karinės prievolės. Vis dėlto teko nemažai pasistengti, siekiant apsaugoti juos nuo sovietinių karinių struktūrų represijų.

Užsibrėžtą tikslą Lietuva galėjo pasiekti tik derybomis su SSRS, palaikant pažangiajai pasaulio visuomenei. Todėl kovo 13 d. AT pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką siūlydamas pradėti derybas dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Teigiamo atsako tada nebuvo sulaukta.

Pripažino, bet delsė

Pats derybų dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos procesas, tiek su Sovietų Sąjunga, tiek vėliau su jos funkcijų perėmėja Rusija, buvo ilgas, sunkus ir sudėtingas. Jos vėl prasidėjo 1990 m. spalio mėn., bet greitai nutrūko, Sovietų Sąjungai nusprendus jėga išspręsti vadinamąjį "Lietuvos klausimą".

1991 m. buvo pabandyta Lietuvoje įvykdyti karinį perversmą ir nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią. Tačiau Lietuvos žmonės, remiami pažangiosios žmonijos, apgynė savo laisvę ir nepriklausomybę. Visiems laikams neužmirštama liks sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena.

Derybos buvo atnaujintos 1991 m. balandžio mėnesį, bet dėl vidinių procesų pačioje Sovietų Sąjungoje susitarimų nebuvo pasiekta iki pat šios valstybės žlugimo 1991 m. pabaigoje. Tiesa, po 1991 m, rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo SSRS Valstybės tarybos nutarimu Lietuva buvo pripažinta nepriklausoma valstybe.

Galiausiai prasidėjusios derybos su Rusija, nors ši ir demonstravo geranoriškumą, deja, vyko gana sunkiai. Svarbiausias diskusijų objektas buvo išvedimo terminai. Rusijos pusė, motyvuodama tuo, kad neturi pastatytų išvedamai kariuomenei karinių miestelių, trūksta butų išvedamos grupuotės karininkų ir praporščikų šeimoms ir kitomis priežastimis, tuos terminus siekė nukelti kaip galima toliau.

Viešas lūžis

Situacija derybose pasikeitė po Rusijos gynybos ministro Pavelo Gračiovo susitikimo 1992 m. gegužės mėn. Briuselyje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi. Po jo abu viešai pareiškė, kad Rusijos kariuomenė iš Lietuvos bus išvesta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

1991 pabaiga – 1992 m. pradžia buvo pereinamasis Sovietų Sąjungos žlugimo ir Rusijos įsitvirtinimo laikotarpis. Susidariusi padėtis buvo labai naudinga Lietuvai.

Pirmasis organizuoto Rusijos kariuomenės išvedimo etapas, ko gero, buvo pats sudėtingiausias ir sunkiausias, nes tiek Rusijos politikai, tiek jos kariškiai dar nebuvo susitaikę su mintimi, kad teks Lietuvą palikti. Rusijos kariuomenės išvedimas nuolat susidurdavo su įvairiais sunkumais, netgi buvo laikinai sustabdytas.

Kilus pasaulio visuomenės pasipiktinimui, kariuomenės išvedimas buvo tęsiamas, tačiau karinių objektų perdavimas buvo delsiamas, grobstoma viskas, ką įmanoma pagrobti, nes buvo laikomasi nuostatos, kad prieš išeinant būtina parduoti viską, kas įmanoma.

Pavyko įtikinti

1993 m. birželio mėnesį buvo susidariusi gana kritiška situacija ir atrodė, kad Rusijos kariuomenė nebus išvesta pagal pasirašytą grafiką. Karinės oro pajėgos vėlavo 5 mėnesiais, nesilaikė grafiko karinis jūrų laivynas. Be to, kariniai objektai buvo perduodami Lietuvai aktuose nenurodant padarytos ekologinės žalos. Nebuvo atliekama ir paliekamų teritorijų ekologinės būklės ekspertizė, o be ekspertų išvadų buvo neįmanoma reikalauti, kad Rusija kompensuotų padarytą žalą gamtai.

Dar karščiau tapo 1993 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija gavo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pranešimą, kad sustabdomas kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. Toks sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad nėra pasirašyto politinio susitarimo dėl kariuomenės išvedimo.

Tik rugpjūčio 30 d. ryte Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pavykus telefonu pasikalbėti su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu, šis įtikintas, kad būtina laiku užbaigti kariuomenės išvedimą.

Paskutinis traukinys su Rusijos kariuomenės atstovais Kauną paliko 18.05 val.. Buvo duotas nurodymas niekur jo nestabdyti, ir jis per Kenos geležinkelio stotelę 23.45val. nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją.

Lietuvoje vėl neliko svetimos kariuomenės.