Per keletą metų stichinių nelaimių padaroma žala išaugo dešimteriopai

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje siautusios audros ir škvalai, draudikų skaičiavimu, atnešė milijoninių nuostolių. Pasak draudikų, per kelerius metus panašių nelaimių padaroma žala didėja, todėl ateityje apsidrausti turtą bus brangiau.

Smarkiausiai vėtra šią vasarą smogė Šalčininkams. Draudikai sako, kad pirmadienio rytą mieste ir rajone praūžęs smarkus vėjas su kruša pridarė nuostolių kone už milijoną litų.

Jie skaičiuoja, kad liepos pirmoji savaitė – nuostolingiausia per visus metus, o draudimo išmokos gali viršyti 1,5 mln. litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

„Statistika rodo, kad klimatas keičiasi, ir stichinių nelaimių, audrų, sniego padaryta žala, jų dažnis tikrai didėja. Kalbant konkrečiai, tai tokio lygio škvalas, koks įvyko Šalčininkuose, prieš dešimtmetį pasitaikydavo kartą per trejus metus, dabar būna trys per vasarą“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.

Skaičiuojama, kad per kelerius metus stichinių nelaimių padaroma žala išaugo dešimt kartų. Todėl neatmetama, kad dėl dažnesnių gamtos nelaimių gali tekti brangiau mokėti už turto draudimą.

„2010 metais buvo dideli potvyniai, pernai buvo škvalai krušos, šiemet ši savaitė taip pat rekordiškai nuostolinga. Kiekvienais metais mes matome, kad orų kaita atneša vis daugiau stichinių nelaimių į Lietuvą. Draudimo kompanijoms tai reiškia, kad reikia perskaičiuoti rizikos tikimybę, o gyventojams susimąstyti, kai apsaugoti turtą“, – teigė laikinoji Lietuvos draudikų asociacijos direktorė Rima Pozingė.

Tiesa, draudikai vieningai tikina, kad kol kas rimčiau keisti kainų neplanuoja, tačiau neatmeta, kad jas teks didinti ir dėl kitų veiksnių.

„Bendrame laikotarpyje kainos keičiasi, ir tam yra daugybė veiksnių – ne tik nelaimės, bet ir infliacija. Jei reikia remontuoti stogus, o pabrangsta remontas, statybinės medžiagos, tai ir įtakoja kainas“, – aiškino „PZU Lietuvos“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Ekspertai pabrėžia, kad kol kas kainų didėjimą stabdo ir stipri konkurencija tarp draudimo bendrovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neterškim aplinkos

Neterškim aplinkos portretas
Paskaičiuota, jeigu pradėtų Didžiojoj Britanijoj važinėti dieną su įjungtom automobilių šviesom, CO2 išmetimas į Jungtinės Karalystės atmosferą KASMET padidėtų apytiksliai 1.85 milijonų metrinių tonų. Aplinkos tarša padidėtų ir dėl lempučių gamybos bei dėl perdegusių lempų - jei naudojamos dieną, jos perdega po 10 000 - 12 000 mylių. Kruopščiai išanalizavus šalių, kuriose važinėjama su šviesomis, avaringumo statistiką ir priežastis, nustatyta, jog dieną įjungtos automobilių šviesos PADIDINA AVARINGUMĄ apie 8%. Ypač padaugėja užvažiavimų ant pėsčiųjų, dviratininkų, susidūrimų su motociklininkais, atsitrenkimų į priekyje sustojusį automobilį dėl pavėluotai pastebimų „stop“ signalų... Važinėjant su įjungtom artimosiomis šviesomis, sunaudojama 2-3% daugiau degalų - apie 1 ltr per 5 val. - tai seniai nustatyta. Degalų pardavimai Lietuvoje: Benzino/dyzelino? 2008 - 428/788 mln. tonų, 2009 – 373/695 mln. tonų, 2010 – 377/810 mln. tonų. 2011 – 342/ 989 mln. tonų. Šviesoms 2011 m. (2-3%) - 26-39 mln. tonų. Šviesiam paros metui ~ 70% - 18-27 mln. tonų Ar kas pasidomėjo, kiek dėl to išauga oro tarša? Kiek tai yra pinigine išraiška, galite pasiskaičiuoti patys. Akumuliatorių gamintojų instrukcijose aiškiai rašoma, jog važinėjant su nuolat įjungtom šviesom, akumuliatorių būtina kartą per mėn. PAPILDOMAI ĮKRAUTI. Kitaip, jo tarnavimo laikas SUTRUMPĖJA TREČDALIU! Visi puikiai žinome, kad tos sąlygos 90% vairuotų įvykdyti negali. Negana to, užsienyje nustatyta, kad nuolatinis artimųjų šviesų naudojimas yra nemažos dalies automobilių gaisrų priežastis. Deja, viso šito nenori girdėti naftininkams bei lempučių ir akumuliatorių pardavėjų klanams tarnaujantys valdžios veikėjai...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių