Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras: augimas ir plėtra

Iki 2011-ųjų liepos 1 dienos dvi Kauno profesinio mokymo įstaigos rašė savąsias – Kauno maisto pramonės mokyklos ir Kauno prekybos ir verslo mokyklos – istorijas. Kiekviena iš jų – su savo tradicijomis, pasiekimais, mokinių ir mokytojų bendruomenėmis.

Įsisiūbavus Respublikos profesinio mokymo įstaigų optimizavimo planams, šios profesinės mokyklos tapo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, turinčiu du sektorius: Viešbučių, prekybos ir verslo sektorių – Kauno Senamiestyje,  Vilniaus g. 42, Maisto technologijų sektorių – Taikos pr. 133. (Mokinių programėlėje gražiai įvardinta: „Mūsų namai- dviejų galų: vienas – miesto pakraštyje, kitas – centre. Kaip tie mokytojai vaikus ten sugaudo?“).

Tiesa, dar nedidelė bendro dviejų buvusių mokyklų – mokymo centro – darbo patirtis, vos šiek tiek daugiau kaip  pusmetis, bet jau galima įžvelgti, kas teigiamo, naudingo pasiekta.

Pasibaigus pirmajam 2011-2012 m.m. pusmečiui, gausiame beveik šimto mokytojų tarybos posėdyje kruopščiai buvo išanalizuota kiekviena ugdomosios veiklos sritis, pasidžiaugta ne tik gerais mokinių mokymosi rezultatais, bet ir sportiniais, profesinio meistriškumo, meninės raiškos laimėjimais.

„Kiekvienas jaunas žmogus, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir profesiją arba tik profesiją yra pats didžiausias profesinio mokymo įstaigos laimėjimas. Jais mes matuojame savo darbų kokybę“, - šie centro direktoriaus Alvydo Prano Grevo žodžiai mokytojų bendruomenei – patys jautriausi, prasmingiausi. Tokia vadovo pozicija pagrįsta ilgamete vadybine ir pedagogine darbo patirtimi.

Kokių tikslų buvo siekiama, kuriant vieną stambų profesinio mokymo centrą?

Pasak centro Direktoriaus, jau pati mokymo centro strateginės veiklos alternatyva „Augimas-tobulinimas-plėtra“ rodo aiškią ugdymo įstaigos kryptį plačiąja prasme: tapti modernia pirminio ir tęstinio profesinio mokymo įstaiga su gimnazijos klasių skyriumi, turinčia sektorinius praktinio mokymo centrus. Aukštų technologijų pirminio ir tęstinio profesinio mokymo centras turi drąsią idėją – tapti konkurencinga ugdymo įstaiga regione, šalyje ir Europoje.

Drąsūs planai! O kodėl gi jų nesiekti, jei yra galimybių? Juk visada buvome drąsūs: ką strateginiuose planuose numatydavome, dukart daugiau pasiekdavome. Kai prieš du dešimtmečius profesinio mokymo bazė buvo tuščia, įranga ir patarimais, mokomąja medžiaga padėjo pirmieji užsienio partneriai – Norvegijos Sandefjordo maistininkų mokyklos vadovai. Su kokiu entuziazmu montavome norvegų atvežtą konditerijos, maisto ruošimo, mėsos perdirbimo įrangą, leidome stažuotis profesijos mokytojus ir mokinius  į užsienio mokyklas!  Vėliau- tarptautiniai projektai, ES fondų paramos lėšos padėjo įsigyti šiuolaikinės įrangos, įgyvendinti naują alternatyvų mokymosi – nuotolinį (mišrųjį) – būdą mokiniams, dirbantiems padavėjais ir barmenais, mėsininkais, virėjais, nes profesijos mokymasis e-erdvėje tapo itin populiarus, vystant  IKT bazę.

Tačiau laikui bėgant tapo aišku, kad „mini“ mokomosios duonos kepimo – konditerijos, maisto ruošimo laboratorijos, mokomoji kavinė – per siaura erdvė šiuolaikiniam profesiniam praktiniam mokymui.

Vidinę nuostatą plėstis ir modernizuoti profesinio mokymo bazę sustiprino Valstybės švietimo plėtotės strategijos 2003-2012 m. nuostatos, Respublikos sektorinių praktinių mokymo centrų koncepcija, Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa.

Direktoriaus A. P. Grevo nuomone, Valstybės politikos žingsniai optimizuoti – sujungti tapačias arba panašias profesinio mokymo programas įgyvendinančias profesines mokyklas bei darbo rinkos mokymo centrus yra tikrai racionalūs ir laiko padiktuoti. Viena iš svarbiausių priežasčių – katastrofiškai mažėjantis mokinių skaičius, kita – būtinybė sukurti tokias pirminio ir tęstinio profesinio rengimo aplinkas, kad mokomosiose laboratorijose ar kitose mokymo bazėse (kavinėje, viešbutyje, prekybos salėje) būtų pati moderniausia įranga, įdiegtos šiuolaikinės mokymo(si) technologijos, dirbtų kvalifikuoti profesijos mokytojai, kad mokiniai įgytų tokių profesinių ir bendrųjų kompetencijų, kokių reikia realioje darbo rinkoje: restorano salėje, virtuvėje, prekybos centre, viešbutyje, konditerijos, duonos kepimo ar mėsos perdirbimo įmonėje. Kodėl restoranai, kavinės, kepyklėlės nuolat skelbia ieškančios virėjų, bandelių kepėjų, konditerių, barmenų, padavėjų ir kitų profesijų darbuotojų? Iš dalies todėl, kad profesinio mokymo įstaigų absolventai kol kas per mažai įgyja praktinio darbo patirties.

Sektoriniai praktinio mokymo centrai bus atviri ir suaugusiems, pageidaujantiems įgyti paklausią profesinę kvalifikaciją.  Į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrą įsilies ir Dainavos darbo rinkos centras. Dabar vyksta viešosios įstaigos statuso įteisinimo procedūros. Socialiniai partneriai – gamybinės įmonės – padės suartinti darbo rinkos ir profesinio mokymo įstaigos poreikius, rengiant arba tobulinant profesinio mokymo programas.

Direktorius, lankęsis Norvegijos, Vokietijos, Danijos ir kitų Europos šalių profesinio mokymo įstaigose, su baltu pavydu kalba apie subalansuotą darbo rinkos ir profesinio mokymo įstaigų bei darbo rinkų dermę: specialistų rengiama tiek, kiek reikia darbo rinkai, jaunimas atsakingai vertina įgytą profesiją, mokyklose nesibijoma testuoti mokinių, jie drąsiai orientuojami rinktis profesiją, didžioji dalis jaunimo pirmiausiai įgyja profesinių įgūdžių, tik vėliau, jau subrendę, patys renkasi studijas aukštosiose mokyklose bei koledžuose. Lietuvoje – atvirkščiai: net akademiškai silpniausius, tik į praktinę veiklą linkusius mokinius įsikibusios laiko gimnazijos, vidurinės mokyklos dėl mokinio krepšelio. O ar apie tą jauną, ne akademinio mąstymo žmogų ar kas pagalvoja, kaip jis jaučiasi tose „akademinėse lenktynėse“ gimnazijose tarp stiprių, motyvuotų savo bendraamžių ? Juk ir profesinėje mokykloje, taip pat ir mūsų mokymo centre, yra gimnazijos skyrius, kur be didelės įtampos ne akademinėms studijoms, o praktinei veiklai turintys polinkių jaunuoliai 11 -12 klasėje gali įsigyti vidurinio mokslo atestatą, , o trečiaisiais mokslo metais – ir profesijos diplomą.

Direktorius pastebi vieną tendenciją: kasmet vis daugiau profesinio mokymo įstaigas baigiančių absolventų, jau turinčių supratimą, kas yra darbas, atsakingai ir kryptingai renkasi tolimesnes studijas Kauno kolegijoje, KTU ir kitose aukštosiose mokyklose. Tuo labiau, kad ir priėmimo sąlygos palankios, tęsiant pasirinktos profesijos studijas (papildomi balai, kryptingesnė profesinė karjera).

Stebint situaciją Kauno miesto švietimo ir ugdymo įstaigų optimizavimo „frontuose“, jau šiemet planuojame sukurti sąlygas mokytis 10-oje klasėje mokiniams, kurie jau anksčiau norėtų pasirinkti profesiją ir baigti pas mus pagrindinę mokyklą, o toliau mokytis gimnazijos skyriaus 11-12 –oje klasėje bei pasirinktos profesijos. 2013 m. lauksime progimnazijų arba vidurinių mokyklų 9 –tokų, pasiryžusių 9-10-tąsias  klases baigti mūsų mokymo centre.

Su pašnekovu pasidžiaugiame dar vienu sėkmingu projektu – specialiųjų poreikių mokinių profesiniu rengimu Maisto technologijų sektoriuje. Prieš dešimtį metų su didele baime ir rizika, paskatinti kolegų norvegų, pradėjome įgyvendinti specialiųjų poreikių mokinių virėjų (padėjėjų), duonos kepėjų ir konditerių profesinio mokymo programas. Kas nuostabiausia – jie per tris mokymosi metus čia jaučiasi saugūs, puikiai integruojasi į bendruomenės moksleivišką gyvenimą, įgyja profesinę kvalifikaciją. Visi išmokome tolerancijos pamokas, įgijome gebėjimų priimti žmogų tokį, koks jis yra, tas pačias vertybes nuolat ugdome ir gimnazistų bei vyresniųjų mokinių tarpe.

Vėl su Direktoriumi sugrįžtame prie karščiausių centro veiklos realijų. Tai kam naudingas mokyklų sujungimas, didelio -  virš 1000 mokinių- mokymo centro įkūrimas? Gal mažoje mokykloje saugiau, mažiau rūpesčių? Direktorius Alvydas Pranas Grevas sutinka, kad mažoje mokykloje geresnis mikroklimatas, mažiau vadybinių rūpesčių, bet tik mokymo centro statusas suteikia galimybes įgyvendinti didelius Europos Sąjungos paramos projektus. Štai 2013 m. maisto technologijų sektoriaus bazėje (centro buveinėje Taikos pr. 133) duris atvers duonos kepimo – konditerijos sektorinis praktinio mokymo centras, o Viešbučių, prekybos ir paslaugų verslo sektoriuje (Poškos g. 10) – Viešbučių ir restoranų sektorinis praktinio mokymo centras. Abiejų projektų vertė – virš 10 milijonų litų. Tuoj prasidės abiejų sektorinių praktinio mokymo centrų pastatų statyba, nes projektavimo darbai jau baigti. Be to, darbo rinkai reikalingiems prekybos įmonių vadybininkų padėjėjams rengti 2013 m. bus įgyvendinamas projektas už 150 000 litų praktinio mokymo bazei bei mokomosioms programoms atnaujinti.

Direktorius pasveria kiekvieną žodį. Ugdymo kokybė – centro veiklos prioritetinė sritis. Kaip ją pamatuoti, tą kokybę? Į šį klausimą atsako dviejų – vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo – vidinės kokybės valdymo ir užtikrinimo įgyvendinimui skirti ES paramos fondų lėšomis finansuojami projektai. Vidurinio ugdymo dalykų mokytojai jau džiaugiasi vienu kokybės projekto rezultatais: išbandomos mokymo priemonės, diegiamas e-dienynas, e-tvarkaraštis, o profesiniame mokyme dabar vyksta tikras perversmas - kuriami modulinių programų projektai, mokymo priemonės. Tai dideli projektai,kurie neaplenkia nė vieno mokytojo nuošalyje.

Direktorius pabrėžia, kad Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro strateginis planas 2012-2015 metams – tai realių darbų programa, kurioje skirta vietos ne tik globaliems darbams, bet ir aktualiausiems kasdieninio gyvenimo uždaviniams įgyvendinti: profesinio informavimo ir konsultavimo programos plėtrai, mokinių mobilumo projektams, verslumo, komunikacijos kompetencijų tobulinimui, kitoms veikloms. Strateginis planas gimė iš kruopščios abiejų buvusių mokyklų veiklų analizės, stipriųjų ir silpnųjų sričių įsivertinimo, galimybių projektavimo.

Į akis (ir širdį) krinta Direktoriaus kietas nusistatymas nesivaikyti pigių, populiarių profesinio mokymo programų pavadinimų: jei konditeris, tai konditeris, jei mėsos perdirbėjas, tai mėsos perdirbėjas, jei virėjas, tai virėjas... O išlaikyti duonos kepimo technologijų bei mėsininko profesijos mokymą centre – tai jau tikro maistininko patrioto principo reikalas. Pasak centro vadovo, puiku būtų sugrąžinti aludario, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų gamybos profesinio mokymo programas, bet tai -  ateities perspektyvos, kurias padiktuos Lietuvos darbo rinkos poreikiai. Juk Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras bus ne tik regiono, bet ir Respublikos  maistininkų ir prekybos darbuotojų rengimo kalvė.

Pasidžiaugėme ir centro internetine svetaine www.mpcentras.lt. Ji laikosi ant vienos IT mokytojos bei centro darbuotojų – skyrių vedėjų, pavaduotojų, mokytojų -pečių.  Čia nuolat operatyviai pateikiama aktuali informacija, atspindimi mokyklinio gyvenimo įvykiai, yra vietos mokytojų, mokinių virtualiam bendravimui.

Direktorius džiaugiasi, kad dviejų buvusių mokyklų vadovų, mokytojų mikroklimatas šiltėja, geriau suprantame vienas kitą. Mokiniai labai džiaugiasi galėdami rungtis sporto varžybose, kartu atstovauti centrui regiono bei Respublikos profesinio mokymo įstaigų mokinių varžybose, konkursuose, išbandyti jėgas profesinio meistriškumo konkursuose.

„Tik reikia platesnio žvilgsnio, didesnės širdies, kai esi ne vienos mažos mokyklos, o didelio mokymo centro vadovas“, - sako Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro Direktorius Alvydas Pranas Grevas. - Ir kviečia jaunimą: ateikite pas mus, įgysite pačią paklausiausią virėjo, konditerio, padavėjo ir barmeno, mėsos perdirbėjo, maisto pramonės darbuotojo,  prekybos įmonių vadybininko padėjėjo, viešbučių darbuotojo, sekretoriaus profesiją, įgysite siekiamą    vidurinį/ ar pagrindinį išsilavinimą . Baigę vidurinę mokyklą ir peržengę mūsų centro slenkstį, per 1-2 metus tapsite diplomuotais darbuotojais.

Direktorius nuoširdžiai pataria tėvams, turintiems specialiųjų poreikių vaikus, parodyti jiems kelią į Maisto technologijų sektorių: per tris metus jie išmoks profesijos, bus saugūs, gyvens pilnavertį mokyklinį gyvenimą.

Lauksime jaunimo, kuris nori greičiau susikurti savarankišką gyvenimą, įgyti išsilavinimą ir profesiją.