Kas vaikus moko saugaus eismo?

Moko neformaliai

Matyt, blogiausia tai, kad saugaus eismo mokymas yra tarpdisciplininis dalykas, o politikų lūpomis kalbant, reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Už saugų eismą mūsų šalyje atsakinga Susisiekimo ministerija, o už mokslą – Švietimo ir mokslo. Todėl nutinka taip, kad lyg ir neaišku, kas turėtų parengti atitinkamas ir tinkamas saugaus eismo mokymo programas.

"Šviesoforo" varžybose dalyvauja pradinukai, kurie išmoksta pagrindinius saugaus elgesio kelyje dalykus – ką reiškia šviesoforo spalvos, kaip elgtis gatvėje ir panašiai, tačiau vėliau visos šios žinios nėra tinkamai gilinamos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengia jaunųjų mopedų ir motociklų vairuotojų varžybas, o dviratininkai susitinka respublikiniame "Saugaus rato" čempionate. Organizuojamos ir varžybos 16–19 metų jaunuoliams, jau vairuojantiems automobilius. Visi šie konkursai yra sudėtinės vieno konkurso "Saugokime jaunas gyvybes keliuose" dalys.

Anksčiau šio konkurso organizavimu rūpinęsis Antanas Čereška teigia, kad dauguma mokytojų šiems konkursams mokinius rengia iš entuziazmo. "Anksčiau mokyklose dar būdavo automobilizmo klasės ar saugaus eismo būreliai, dabar taip jau nebėra ir dėmesys vaikų saugumui kelyje yra visiškai menkas", – kalbėjo saugaus eismo specialistas.

Pasak jo, blogiausia, kad atsiranda didelė spraga, kai saugaus eismo ir Kelių eismo taisyklių vaikas aktyviai mokomas iki penktos klasės, o vėliau jas prisimena tik tuomet, kai kyla noras įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Įsivaizduokite, kad išmoktumėte tik matematikos pradmenis, o vėliau iškart pereitumėte prie sudėtingų lygčių sprendimo.

"Įsivaizduokite, kad išmoktumėte tik matematikos pradmenis, o vėliau iškart pereitumėte prie sudėtingų lygčių sprendimo", – palyginimą pateikė A.Čereška.

Praėjusias metais Lietuvos keliuose dėl savo kaltės nežuvo nė vienas vaikas, tai dar nėra priežastis manyti, kad vaikai yra apsaugoti keliuose. Žinoma, sakyti, kad už vaikų saugumą atsakingos tik dvi ministerijos neteisinga, atsakomybę turi prisiimti ir tėvai, tačiau tvirtus eismo dalyvio pagrindus turėtų suteikti mokykla.

Eilinė pamoka

Švietimo ir mokslo ministerijos dienraščiui atsiųstame atsakyme teigiama, kad saugaus eismo tematika įtraukta į Žmogaus saugos bendrąją programą, kurioje taip yra aptariama ne tik saugi elgsena eismo aplinkoje, tačiau ir tai, kaip elgtis esant ekstremalioms situacijoms, bei pirmosios pagalbos žinios.

Žmogaus saugos kursus mokiniams gali dėstyti bet kuris mokytojas, išklauso 40 val. kursą. Kasmet vykdomi ir kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams, dirbantiems pagal Žmogaus saugos bendrąją programą.

Ji pradinio ugdymo programoje yra integruota į kitus mokomuosius dalykus, tačiau, esant poreikiui, mokyklos gali iš papildomo ugdymo laiko skirti tam atskirą pamoką. Pagrindinio ugdymo programoje žmogaus saugai yra skiriamos atskiros pamokos: 5–8 kl. – dvi, 9–10 kl. – po pusę pamokos per savaitę, o apie saugias eismo mokymą neformaliu keliu jau nebekalbama. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruota į kitus mokomuosius dalykus. Nuspręsti, kiek ir kokioje klasėje skirti pamokų saugaus eismo veikoms ir kiek jos turi būti intesyvios, sprendžia pati mokykla ir dalyko mokytojas.

Didelis dėmesys saugiam eismui skiriamas neformalaus ugdymo srityje – savivaldybėse steigiami saugaus eismo kabinetai, kuriuose mokiniai gali įgyti saugaus eismo elgesio įgūdžių, organizuojami įvairūs saugaus eismo konkursai skirtingo amžiaus mokiniams.

Atkreipiamas dėmesys

Pažvelgus į mokinių ugdymo programą matome, kad daugiausia dėmesio skiriama saugiai mokinių elgsenai eismo aplinkoje. Pirmiausia dėmesys skiriamas gebėjimams laikytis Kelių eismo taisyklių ugdyti bei mokoma pagrindinės nuostatos būtinos saugiam eismui – pagarbos kitiems eismo dalyviams. Aiškinama ir apie būtinybę rūpintis savo ir kitų saugumu. Mokiniai turėtų būti supažindinami su kelio ženklais, eismo dalyviais, saugaus eismo taisyklėmis. Išmoksta ir kaip prižiūrėti dviratį, kad važiavimas būtų saugus, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų, kaip iškviesti pagalbą.

Vyresnėse klasėse dėstomi saugaus eismo dalykai turėtų darytis sudėtingesni. Mokytojas turėtų supažindinti vaikus su eismo tvarka, kelių transporto priemonių ženklinimu. Pamokų metu aptariami pavojaus šaltiniai pėstiesiems ir dviratininkams, pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumai. Mokiniams yra organizuojamos jų šeimos narių ir bendraamžių apklausos, siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį eismo aplinkoje. Dėmesys skiriamas ir eismo dalyvių nukentėjimo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių eismo įvykių aplinkybių analizei.

Mokinių saugaus eismo žinių vertinimas nėra siejama su pažymiu. Pagrindinis įvertinimas – informacija apie mokymosi pažangą. Mokytojas mokiniui turėtų padėti išsiaiškinti spragas ir išsikelti asmeninius trumpalaikius bei ilgalaikius mokymosi tikslus.

Vienos Kaune veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius tvirtino, kad pasigenda vyresnių mokinių mokymo apie eismo saugumą.

"Po pusė pamokos per savaitę eismo saugumui, elgesiui esant ekstremalioms situacijoms ir pirmajai pagalbai yra labai mažai. Vairuotojo pažymėjimo siekiančiam asmeniui išdėstomas 40 val. teorijos kursas ir 30 val. praktinis ir mes vis tiek kalbame, kad jaunieji vairuotojai yra nepasirengę dalyvauti eisme, todėl manau, kad nuoseklus saugaus eismo mokymas nuo mokyklos suolo tikrai prisidėtų ir prie geresnių egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti išlaikymo rodiklių ir prie saugesnio eismo", – sakė vairavimo instruktorius.