- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Per laimingą atsitiktinumą paskutinioji karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava yra išlikusi iki šių dienų, dėl jos perdavimo Lietuvos jūrų muziejui deramasi su vienu lenkų kilmės kolekcininku.
-
Aktas: 1940 m. birželio 19 dieną jūreiviams sovietų komisarai ant laivo borto liepė uždažyti žodį „Smetona“, liko tik „Prezidentas“, bet labai trumpam, netrukus laivas pervadintas „Pirmūnu“.
-
Karo jūrininko garbė
-
Karo jūrininko garbė
-
Karo jūrininko garbė
-
Karo jūrininko garbė
-
Karo jūrininko garbė
-
Karo jūrininko garbė
Iš užmaršties iškėlus tarpukario Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" istoriją, kilo diskusijų, esą jo praeitimi nėra kuo didžiuotis, nes laivas 1940-ųjų birželį be kovos atiduotas sovietams. Vis dėlto pasipriešinimo epizodas jame buvo. Trys įgulos nariai, jūrų karininkai, pasiėmę nuo stiebo trispalvę bei dalį laivo dokumentų, sėdo į jachtą ir išplaukė į vokiečių valdomą Klaipėdą.
It skustuvo ašmenimis
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, buvo bene vienintelis atvejis, kai 1940 m. pasipriešinta sovietų valdžiai.
Tai nutiko Šventosios uoste, kur savo poziciją okupantų atžvilgiu parodė būtent karo laivo "Prezidentas Smetona" įgulos karininkai.
"Tai buvo simbolinis gestas. Laivo jie nuskandinti veikiausiai neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, trys karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas sėdo į karinėms pajėgoms priklausiusią jachtą "Nijolė" ir leidosi Klaipėdos link", – pasakojo D.Elertas.
Tai įvyko liepos 20-ąją, likus dienai, kai Lietuva faktiškai buvo inkorporuota į SSRS.
Būtent tądien šie trys vyrai ryžosi lemtingam žingsniui, nes kelio atgal nebuvo.
Vėliau JAV išleistame Eugene T.Sanderso straipsnyje "Sakmė apie žmogų ir jo laivą" P.Labanauskas autoriui užsiminė, jog karininkai buvo akylai stebimi GPU (rus. Государственное политическое управление НКВД РСФСР –Valstybinė politinė valdyba prie RTFSR NKVD) įgaliotinių.
Todėl pabėgimui arba "poilsiniam pasiplaukiojimui", kaip jie tada teigė raudoniesiems komisarams, vyrai pasirinko vėlyvą popietę, kad nekiltų įtarimas.
Jų kelionė į Klaipėdą nedidele vos šešių metrų ilgio jachta truko 12 valandų. Pūtė stiprus priešinis vėjas, vėliau kilo audra.
Be to, pabėgėliai darė lankstą, kad nesusidurtų su Baltijos pakrantėje patruliuojančiais sovietų laivais.
Kai jie pasiekė žemę, tiesą sakant, nežinojo, kur atsidūrė.
Juos pasitiko kariškiai su svastikomis ant rankovių, tada ir paaiškėjo, kad jie atplaukė į nacių kontroliuojamą Klaipėdą.
Vyrai svarstė, ar tik neužšoko nuo vilko ant meškos.
Išsiaiškinus jų tapatybes, šie trys pabėgėliai buvo internuoti į Gleisgarbeno koncentracijos stovyklą.
Viltis miršta paskutinė
Bet apie viską iš pradžių.
Sovietų okupacija ir prezidento Antano Smetonos pabėgimas buvo milžiniškas šokas taip pat ir Lietuvos kariškiams, kurie nesuprato, kodėl jiems neduotas įsakymas kautis, kodėl jie nevykdo savo priesaikos ginti tėvynę.
Ketvirtą sovietų okupacijos dieną vienintelio Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" jūreiviams liepta uždažyti ant laivo borto "akis badantį" žodį "Smetona".
Tą pačią dieną laivo vadas kapitonas P.Labanauskas kreipėsi į savo pareigas dar einantį Lietuvos karo technikos valdybos viršininką Klemensą Papeliučką, išsiųsdamas raportą su grifu "slaptai".
"Pranešu, kad vykdant Tamstos įsakymą, š.m. birželio mėn. 19 d. mokomojo "Prezidento Smetonos" karo laivo vardas pataisytas, nuimant jo dalį "Smetona" ir paliekant tik "Prezidentas". Tai padaryta laivo užraše ir jūreivių kepurėse. Kadangi naujasis, pataisytasis laivo vardas primena senąjį, be to, vieno Nemune plaukiojančio garlaivio vardą, o taip pat nėra pilnai lietuviškas ir be priedėlio nevartojamas, prašau Tamstos žygių, kad laivui būtų leista vadintis L.K.L. "Pilėnai", – raporte rašė P.Labanauskas.
Toliau kapitonas paaiškino, kad Pilėnų vardas simbolizuotų tos pilies įgulos parodytą tėvynės meilę, atsidavimą, lietuvišką atkaklumą bei vieningumą, "šiandien taip reikalingą mūsų tautai visuose, o ypatingai jūros reikaluose, kur daugiausiai esame praradę ir daugiausiai turėtume nudirbti".
Deja, labai netrukus ant laivo neliko ir žodžio "Prezidentas", – jis pavadintas "Pirmūnu", o po mėnesio laivą su dar dviem bendražygiais paliko ir jo kapitonas P.Labanauskas.
Vėliava nuplaukė į Ameriką
Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius teigia, jog pabėgimo datą galėjo nulemti tas faktas, kad liepos 20 d. į laivą buvo paskirtas komisaras Levas Traininas.
Tada P.Labanauskui jau galutinai tapo aišku, kur link čia viskas krypsta, kad valdžią ir vadovavimą Lietuvos kariuomenei perima sovietai.
"Tad tie trys "Prezidento Smetonos" jūrų karininkai "išplaukė paburiuoti", turbūt tada dar nebuvo tokios griežtos kontrolės. Su savimi be kitų laivo daiktų jie pasiėmė ir laivo trispalvę, kuri, beje, šiuo metu yra pas vieną kolekcininką JAV. Taigi dar rugpjūčio pradžioje jie buvo paskelbti, kaip dingę be žinios ir išregistruoti iš laivo įgulos sąrašo", – pasakojo R.Adomavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...