Kariuomenė – propagandos girnose

Garsiausias iš skandalų – „auksiniai šaukštai“, nepaisant to, kad pati kariuomenė tikina dvejus metus mėginanti įrodyti, jog buvo apgauta – pakenkė jos pasitikėjimo reitingams.

Neprideda jo ir antraštės, skelbiančios apie neblaivių karių sukeltas avarijas, prastose sąlygose atsidūrusius šauktinius ar pratybų išgąsdintus provincijos miestelių gyventojus, kurios, beje, toli gražu nebūtinai yra tiesa.

Tačiau dar didesnis pavojus yra tas, kad visi šie faktai tuoj pat atsiranda Rusijos žiniasklaidos puslapiuose su rėksmingomis antraštėmis. NATO, tai reiškia ir Lietuvos kariuomenė, jau seniai yra tapusi priešiškos propagandos taikiniu.  Kuo labiau sumenkinti piliečių pasitikėjimą savo valstybės kariuomene, vadinasi, ir sumažinti paramą jai - tos propagandos tikslas.

Pernai į šaukimą atlikti pareigą tėvynei atsiliepė  tūkstančiai jaunuolių, tačiau dar tik pradėjus šauktinių patikrą pasipylė vieši jaunuolių skundai ir nepasitenkinimas, o  kai kurie net pravirko.

Lietuvos žiniasklaidoje radosi pranešimų apie esą netinkamą vadų elgesį, smurtą, šauktinių apsinuodijimą maistu, per pratybas patirtas traumas, o esą neblaivūs kariai nuolat įsivelia į  įvairias situacijas. Tačiau karo policijos atstovas tikina, kad kariuomenės teritorijoje negali būti net kalbos apie svaigalų vartojimą ar laikymą, kiekvienas atvejis yra kruopščiai ištiriamas, kariuomenė yra atvira visuomenei.

Tie kariai – mūsų kaimynai, draugai, mūsų artimieji. Jie ateina iš tos aplinkos, kurioje tos problemos, nori ar nenori, egzistuoja. Jie visa tai atsineša. Jeigu jie užsideda uniformą, tai nereiškia, kad jie per vieną dieną tampa visai kitokiais žmonėmis.

„Kariuomenė ir karo policija to netoleruoja. Dedame visas pastangas, kad to nebūtų. Tokie dalykai – tikrai vienetiniai atvejai. Dažniausiai pastebėjome, kad šauktiniai po išvykimo į namus ar atostogauti grįžta neblaivūs“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių karininkas kapitonas Pavelas Lukjanovas.

Šiemet Lietuvos kariuomenėje atliktos 64 prevencinės operacijos, individualiai patikrinta daugiau kaip 6,5 tūkst. karių. Išaiškinti 32 atvejai, kai kariams nustatytas girtumas. Visais atvejais pradėti vidiniai tarnybiniai tyrimai.

Kariuomenės psichologė sako, kad  po kurio laiko paaiškėja, jog maždaug penktadalis šauktinių turi vienokių ar kitokių problemų, atsineštų iš savo artimos aplinkos, neretai prireikia pagalbos ir kario artimiesiems.

„Tie kariai ateina iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi augame, gyvename. Tie kariai – mūsų kaimynai, draugai, mūsų artimieji. Jie ateina iš tos aplinkos, kurioje tos problemos, nori ar nenori, egzistuoja. Jie visa tai atsineša. Jeigu jie užsideda uniformą, tai nereiškia, kad jie per vieną dieną tampa visai kitokiais žmonėmis“, – situaciją komentuoja Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo vyriausioji psichologė kapitonė Danutė Lapėnaitė.

Ko gero, niekam nekyla abejonių, kad valstybės gynybos sėkmę lemia gyventojų parama, kai valstybę gina motyvuoti ir nesuklaidinti piliečiai. Pastaruoju metu, ypač po Krymo aneksijos, Lietuvos kariuomenė sulaukė pasitikėjimo ir visuomenės paramos.