Kariškiai teigia nefiksavę skrydžio iš Pociūnų aerodromo į Baltarusiją

Kauno rajone, Pociūnų aerodrome, įsikūrusio Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius Vytautas Sabeckis teigia, kad liepos 4 dieną iš šio aerodromo pakilo Švedijoje registruotas lėktuvas.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija pareiškė, jog šalies Karinės oro pajėgos nefiksavo „Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo“.

Tokia pozicija paskelbta po to, kai viešojoje erdvė imta skelbti vaizdo medžiaga apie į Baltarusiją esą įskridusį prieš autoritarinį Minsko režimą protestuojančių švedų pilotuojamą civilinį lėktuvą, galimai gabenusį vadinamąjį „meškiukų desantą“.

Penktadienį internete buvo paskelbtas 90 minučių trukmės vaizdo įrašas. Jame nufilmuotas lėktuvo pakilimas ir skrydis virš mažai gyvenamų miškingų vietovių.

BNS kalbinti Lietuvos aviacijos ekspertai patvirtino, jog vaizdo įraše matomas lėktuvo pakilimas – tikriausiai iš Pociūnuose esančio aerodromo.

„Tiktai žinau, kad jis, man atrodo, liepos 4-ąją išskrido į Švediją padavęs paraišką. Į Švediją išskrido švediškos registracijos lėktuvas“, –penktadienį sakė V.Sabeckis.

Pasakodamas apie pakilimo ir nusileidimo tvarką Pociūnuose jis pažymėjo, kad „leidimų niekas neišdavinėja mūsų aerodrome“.

Pasak jo, Pociūnuose tūpti iš esmės gali kas nori ir kada nori.

„Tai yra aerodromas nevaldomoje oro erdvėje, į kurį gali atskristi, išskristi kada nori. Nėra jokių tarnybų, kurios kažką žiūrėtų, duotų leidimus ir taip toliau. Jei mes neskraidome, gali bet koks lėktuvas atskristi ir tūpti. Nėra pas mus kažkokio budinčio, kuris sėdėtų ir lauktų, iš kur kas atskris“, – kalbėjo aviacijos sporto klubo vadovas.

„Nereikia jokio maršruto derinti, jis paduoda paraišką ir skrydžių valdymo informacijos tarnyba pasako, susisiekit, jeigu nesusisiekė, vadinasi aerodromas nedirba, jis gali nutūpti savarankiškai. Jeigu mes skraidome, jis susisiekia su mumis atitinkamu radijo dažniu ir gauna informaciją, kur šiuo metu kokie orlaiviai yra, kad jis saugiai, pats žiūrėdamas, tūptų“, – pasakojo V.Sabeckis.

Paklaustas, ar neatsimena skrydžio ankstų liepos 4-osios rytą, jis atsakė: „Ankstų rytą mes miegame“. Jis sakė žinantis apie žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie nenustatyto švedų lėktuvo skrydį iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal, tačiau pažymėjo netikintis tokiais pranešimais.

„Šitas lėktuvas pas mus tris dienas stovėjo. Aš žinau tą išpūstą burbulą, kuriuo aš nelabai tikiu, kad ten tokie dalykai... Yra Lietuvos tarnybos, kurios ir turi aiškintis. Jeigu jau kažkur kažką darė, tai yra Karinės oro pajėgos, yra pasienio tarnybos, yra Baltarusijos karinės pajėgos ir pasienio tarnybos. Tai jie tegu ir aiškinasi, prie ko čia mes?“, – dėstė V.Sabeckis.

„Lėktuvas, pakilęs iš mūsų, jeigu skrenda nevaldoma oro erdve, jis gali skristi be jokio skrydžio plano. O jeigu skrenda į valdomas oro erdves, jis turi pateikti skrydžio planą. Skrydžio planas paduodamas arba į Kauno informacijos skrydžių valdymo tarnybą, arba į Vilnių, arba, kaip švedas teigė, kad jis padavė planą skristi į Švediją Švedijai“, – pasakojo aviatorius.

Paklaustas, ar nevaldoma skrydžio erdve Lietuvoje įmanoma nuskristi į Baltarusiją, jis atsakė: „Lietuvos teritorijoje galima pėsčiom nueiti į Baltarusiją, jeigu nesustabdys pasieniečiai. Aš nebandžiau skristi, negaliu atsakyti į klausimą ar sudėtingiau, ar nesudėtingiau (nuskristi lėktuvu)“, – pridūrė V.Sabeckis.

Tuo metu KAM, atsakydama į BNS klausimus, teigė, kad karinės oro pajėgos nefiksavo „Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo“, nors liepos 4 dieną stebėjo skrydį pasienio zonoje, kurio metu buvo pažeistos procedūros.„Liepos 4 dieną Lietuvos KOP nefiksavo Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo“, – rašoma ministerijos atsakyme.

„Liepos 4 dieną pasienio zonoje buvo stebimas skrydis. Vykdant skrydžius pasienio zonoje be radiolokacinio atsakiklio ir radijo ryšio aparatūros, skrydis turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis, taip pat vykdant tokio pobūdžio skrydį, turi būti pateiktas skrydžio planas. Minėtu atveju nustatytos procedūros nebuvo įvykdytos“, – teigia KAM.

Pasak ministerijos, „jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis minėtas pažeidimas galėtų būti susisietas su spaudoje paminėtu įvykiu, nėra“.

Skrydžių taisyklių pažeidimus, anot KAM, paprastai aiškinasi civilinės institucijos. Ministerija neatsakė į klausimą, ar yra teorinių galimybių, kad nedidelis civilinis orlaivis į Lietuvos teritoriją galėtų įskristi ar iš jos išskristi nepastebėtas.

Anglų kalba naujienas skelbiantis Švedijos portalas thelocal.se liepos 4 dieną pranešė, kad ankstų trečiadienio rytą iš Lietuvos į Baltarusiją įskrido nedidelis lėktuvas ir, kaip pranešama, daugiau kaip valandą skraidė virš šios šalies teritorijos. Virš Baltarusijos Ivaneco miesto skrydžio metu esą buvo išmesta apie 1 tūkst. pliušinių meškiukų, kuriais reiškiama parama kovai už žodžio laisvę.

Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė neužfiksavusi jokių savo oro erdvės pažeidimų. Kiek vėliau Baltarusijos leidinys „Vojeno-političeskoje obozrenije“ pareiškė, kad „meškiukų desantas“, nesvarbu buvo jis ar ne, yra Vakarų spectarnybų provokacija, kurioje savo vaidmenį atliko ir Lietuva. Pasak thelocal.se, šį oficialių institucijų nepatvirtintą protesto skrydį į Minską organizavo Švedijos viešųjų ryšių bendrovė „Studio Total“, kuri yra pagarsėjusi provokacijomis.