Karaliaučiaus militarizacija prieštarauja strateginei partnerystei

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus teigia, kad militarizuodama Karaliaučiaus sritį Rusija nesiekia paskelbto tikslo - strateginės partnerystės su NATO.

„Lisabonoje buvo paskelbta apie siekį kurti tikrą strateginę partnerystę. Tai, kas vyksta ryšium su Kaliningrado srities militarizavimu, militarizavimu moderniausiais ginklais, mūsų nuomone, yra nesuderinama su kitais paskelbtais tikslais, tikslais, kuriuos paskelbė ne tik NATO, bet tikslais, kuriuos paskelbė NATO ir Rusija“, - interviu Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.

Jo teigimu, apie priešraketinę gynybą bus kalbama ir NATO viršūnių susitikime Čikagoje.

„Priešraketinė gynyba yra vienas svarbiausių šio susitikimo tikslų. Bus pasklebta apie tarpinių pajėgumų įgyvendinimą, apie pasirengimą įgyvendinti tarpinius pajėgumus dėl priešraketinės gynybos. Judama teisinga linkme, bet svarbiausia - judama ta linkme, kuri atsižvelgia į Lietuvos interesus. Lietuvos interesas - kad būtų visos NATO šalys ginamos vienodai, vienodai efektyviai“, - pažymėjo M.Žičkus.

Jis taip pat sakė, kad Lietuva iš Čikagoje gegužės 20-21 dienomis vyksiančio susitikimo, be kita ko, tikisi kolektyvinės gynybos garantijų patvirtinimo, politinės paramos NATO oro policijos misijos pratęsimui Baltijos šalyse.

„Mūsų interesai - pirmasis - yra kolektyvinės gynybos garantijos: labai svarbu, kad NATO šalių įsipareigojimas ginti visas NATO šalis remiantis penktuoju Vašingtono sutarties straipsniu būtų patvirtintas. Antrasis prioritetas yra oro policija - labai svarbu, kad vadovų lygiu būtų išreikšta parama šitai misijai ir jos pratęsimui. Tai yra labai svarbi misija Baltijos šalims, tai yra solidarumo su Baltijos šalimis ženklas. Iš mūsų pusės - Baltijos šalys, įsiklausė į NATO šalių prašymus, paskatinimus, ir susitikime paskelbs apie mūsų įnašo į misijos įgyvendinimą padidinimą“, - aiškino patarėjas.Svarbiu Lietuvos interesu jis pavadino ir laukiamus sprendimus dėl energetinio saugumo.

„Čia taip pat tikimės svarbių sprendimų (...). Susitikime, bus priimtas, tikimės, taip pat ir energetinio saugumo raportas, ten mūsų pastangos bus įvertintos“, - dėstė M.Žičkus.Jo teigimu, nuo Energetinio saugumo centro įsteigimo Lietuvoje prieš pusantrų metų daug nuveikta, kad jis taptų NATO centru.

„Nuveikta tiek atliekant namų darbus - patalpos, ekspertai profesionalai, tiek dirbant su NATO struktūromis, siekiant ko geresnio kontakto ir supratimo dėl to, ko mes siekiame ir kaip galime prisidėti prie NATO svarbių užduočių įgyvendinimo, bet kartu intensyviai dirbant su NATO šalimis, nes nuo jų paramos iš tikrųjų ir priklauso, ar toks centras galės tapti NATO centru, ar vis dėlto ne. Džiaugiuosi, kad vis daugiau šalių - NATO kontekste svarbių šalių - tokių kaip Prancūzija, Italija, JAV - išreiškė paramą“, - pabrėžė D.Grybauskaitės patarėjas.