Kandidatas į Aukščiausiojo Teismo vadovus neprieštarautų tarėjų sistemai

Kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus Gintaras Kryževičius mano, kad kai kuriose teismų svarstomose bylose galėtų veikti visuomeniniai tarėjai. Tačiau dėl to esą turėtų būti priimtas politinis Seimo sprendimas.

Turi apsispręsti politikai

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimą LAT pirmininku paskirti dabartinį šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją G.Kryževičių. Galutinis balsavimas dėl šios kandidatūros numatytas po savaitės.

Kandidatą pristatė Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Savo įžanginėje kalboje G.Kryževičius palankiai atsiliepė apie idėją teismuose įvesti visuomeninių tarėjų instituciją. Tačiau jie galėtų dalyvauti tik sprendžiant kai kurias civilines bylas - susijusias su ginčais darbo, aplinkosaugos, teritorijų planavimo srityse. Apie tarėjų dalyvavimą baudžiamosiose bylose kandidatas į LAT pirmininkus neužsiminė.

Bet visuomeninių tarėjų atsiradimas, pasak G.Kryževičiaus, turi būti siejamas su politiniu apsisprendimu ir Seimo priimtais įstatymais.

Klausė apie kyšius

G.Kryževičiaus parlamentarai teiravosi, ką jis galvoja apie daugiau kaip metus užtrukusią buvusio LAT pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo iš pareigų epopėją. Siekiant išvengti ateityje tokių problemų ir apskritai šio klausimo politizavimo, kandidatas pasiūlė pataisyti Teismų įstatymą, nustatant, kad LAT pirmininkas yra skiriamas tik vienai penkerių metų kadencijai be jokių išimčių, su galimybe vėl kandidatuoti tik praleidus vieną kadenciją.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Remigijus Ačas pabandė „įkąsti“ G.Kryževičiui, paklausdamas apie tai, kad neva kandidatą į LAT pirmininkus „kai kas už akių“ vadina „misteriu procentu“, matyt, turint galvoje, kad jis esą nustato mokesčio ar kyšio procentą nuo sėkmingai išnagrinėtos bylos.

Tokio klausimo suglumintas G.Kryževičius po trumpos pauzės pareiškė nekomentuosiąs anoniminių insinuacijų, pateikiamų be jokių įrodymų.

Pasirinko valstybės vadovė

Po to, kai šių metų liepą Seimas pagaliau atleido iš pareigų dar prieš metus LAT pirmininko įgaliojimus baigusį V.Greičių, Prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į visus šio teismo teisėjus, ragindama dalyvauti naujojo pirmininko atrankoje, į Prezidentūrą atsiunčiant savo biografijas ir veiklos planus.

Iš 37 LAT teisėjų savo dokumentus į Prezidentūrą atsiuntė 22 teisėjai, kurie ir tapo potencialiais kandidatais į LAT pirmininkus. Tarp atsiuntusiųjų dokumentus buvo ir V.Greičius, nors D.Grybauskaitė aiškiai leido suprasti neketinanti jo siūlyti kitai kadencijai.

Įvertinusi LAT teisėjų pateiktus siūlymus, Prezidentė susitiko su trimis teisėjais - Egidijumi Bieliūnu, Vytautu Masioku ir G.Kryževičiumi. Po pokalbių su trimis galimais kandidatais valstybės vadovė pasirinko G.Kryževičių. Šiam pasirinkimui vieningai pritarė ir Teisėjų taryba.

Profesionalus teisininkas

47 metų G.Kryževičius - profesionalus teisininkas, 1985-aisiais baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dar sovietiniais laikais dirbęs LAT sekretoriate skyriaus viršininku - pirmininko padėjėju, taip pat Komunalinio ūkio ministerijoje vyriausiuoju juriskonsultu.

1989 - 1995 metais buvo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas, 1995 - 1999 metais -  Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nuo 1999 iki 2001-ųjų - Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.

2001 - 2007 metais G.Kryževičius dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, penkerius metus buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2007-ųjų birželio G.Kryževičius yra LAT teisėjas.


Šiame straipsnyje: kryževičiustarėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių