Kalėjimų sistemos auditas: be kontrolės ir atsakomybės iššvaistyti pinigai

Tokie pažeidimai nustatyti Kalėjimų departamente, jo 2015 – 2017 metų veiklą vertino auditą atlikusi Teisingumo ministerija. Audito išvadas pirmadienį pristatė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Vertinimas daugiausia apima buvusios Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės vadovavimo laikotarpį.

Auditoriai nustatė, kad Kalėjimo departamente ar jam pavaldžiose įstaigose kurtos naujos darbo vietos dirbti su sistema, kuri iki šiol neįdiegta, o už kai kurias prekes samdomai privačiai bendrovei Kalėjimų departamentas permokėjo tris – šešis kartus.

Realią finansinę padėtį auditoriams įvertinti kai kuriais atvejais buvo sudėtinga, nes departamentas nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklų. Tuo metu Teisingumo ministerija, kuriai pavaldus departamentas, neužtikrino pakankamos kontrolės, kaip vykdomi pirkimai, investicijų programa bei naudojamos valstybės lėšos.

Valstybei padaryta didelės žalos, o kai kurie pažeidimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Ryšio blokavimo sistema: pinigai sumokėti, rezultato nėra

Prieš penkerius metus Kalėjimų departamentas ryžosi imtis suvaldyti vieną opiausių problemų kalėjimų sistemoje – blokuoti ryšio priemones. Besinaudodami mobiliaisiais telefonais iš pataisos namų nuteistieji imasi sukčiavimo viliodami pinigus dažniausiai iš senyvo amžiaus gyventojų. Buvo numatyta iki 2016-ųjų įdiegti ryšio blokavimą už 3 mln. 850 tūkst. litų (1 mln. 115 tūkst. eurų) šešiose įkalinimo įstaigose.

Planuota, kad įgyvendinus šį planą neleistino prisijungimo prie mobilaus ryšio operatorių sumažės 99 procentais.

2013-aisiais po nesėkmingo pirmojo bandymo įdiegti mobilaus ryšio blokavimo sistemą sudarius sutartį su Krašto apsaugos ministerijos „auksinių šaukštų“ skandale skambėjusia bendrove „Nota Bene“, Kalėjimų departamentas paskelbė naują pirkimą.

Pirkime dėl mobiliojo ryšio blokavimo dviejuose objektuose dalyvavo trys bendrovės: „NT Service“, „EIT sprendimai“ ir „Atea“. Vieno objekto pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi „Atea Baltic“, nors auditorių vertinimu, dėl pirkimo pažeidimų pastaroji turėjo būti eliminuota iš pirkimo. Auditoriai nustatė, kad „Atea Baltic“ yra „EIT sprendimų“ vienintelė akcininkė. Tad vertintojų įtarimu, bendrovės galėjo imituoti konkurenciją.

Paties pirkimo organizatoriams užkliuvo bendrovės „Atea“ pasiūlyta neįprastai maža blokavimo sistemos diegimo kaina – beveik du tris kartus mažesnė nei kitų pirkimo dalyvių. Tačiau bendrovės atstovai nesunkiai įtikino Kalėjimų departamento atstovus, kad įmonė sukaupusi didžiulę patirtį šioje srityje, imasi išmanios vadybos, todėl yra įgiję konkurencinį pranašumą rinkoje.

Nors paimtų bandant perduoti nuteistiesiems iš piliečių mobilaus ryšio telefonų skaičius mažėjo, tačiau per kratas pas nuteistuosius rastų mobilaus ryšio telefonų skaičius gerokai didėjo.

Tačiau tuo pačiu metu vykusiame antrojo ryšio blokavimo objekto pirkime „Atea“ jau pasiūlė didžiausią kainą besivaržydama su tomis pačiomis bendrovėmis „NT Service“ ir „EIT sprendimai“ ir, kaip pažymi auditoriai, pirkimo organizatoriams klausimų ar abejonių tai nesukėlė.

Šio pirkimo organizatoriams nekliuvo ir tai, kad pasiūlyta gerokai didesnė kaina nei planavo pats Kalėjimų departamentas.

Pagal sutartį, „Atea“ įsipareigojo parduoti ir sumontuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą Alytaus pataisos namuose per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį. Bendrovei avansu sumokėta didžioji dalis lėšų – 814 tūkst. litų (235 tūkst. eurų). Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad ryšio blokavimo perdavimo priėmimo aktas nepasirašytas iki šiol, pati sistema tinkamai neveikia, o bendrovė įsisavinusi lėšas ir nevykdžiusi dalies sutarties sąlygų atsipirko dvigubai mažesniais delspinigiais nei buvo priskaičiuota.

Mobiliųjų įnešama mažiau, bet randama daugiau

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į statistinius rodiklius – nors Kalėjimų departamentas 100 proc. įsisavino ryšiui blokuoti skirtas lėšas, mobiliųjų telefonų poreikis ir naudojimas tarp nuteistųjų didėjo.

Pavyzdžiui, 2015 metais Alytaus pataisos namuose konfiskuota 1072 mobilaus ryšio telefonų, kortelių ar modemų, 2017 metais šis skaičius siekė 1870.

„Nors paimtų bandant perduoti nuteistiesiems iš piliečių mobilaus ryšio telefonų skaičius mažėjo, tačiau per kratas pas nuteistuosius rastų mobilaus ryšio telefonų skaičius gerokai didėjo“, – nurodoma audito atskaitoje.

Tai, anot auditorių, pavirtina, kad Alytaus pataisos namuose neužtikrinama tokių priemonių kontrolė.

„Konstatuotina, kad įranga iki šiol neveikia pagal sutartyje numatytas sąlygas, (...) sutartis visa apimtimi nėra įvykdyta, tačiau visa sutartyje numatyta suma yra sumokėta bendrovei „Atea“, – rašoma Teisingumo ministerijos ataskaitoje.

Čia pat pažymima, kad valstybei šiuo atveju padaryta 73,5 tūkst. eurų žala, taip pat ir neturtinė žala, menkinamas pasitikėjimas valdžios institucijomis, negebant užkardyti tokių nusikalstamų veikų.

Be to, valstybė rizikuoja sulaukti nuo telefoninių sukčių nukentėjusių asmenų ieškinių patirtai žalai atlyginti, konstatuoja auditoriai.

Teisingumo ministerija melavo Finansų ministerijai

Dar vienas, auditorių vertinimu, fiasko patyręs investicinis šimtus tūkstančių eurų „suvalgęs“ projektas – žvalgybinės informacinės sistemos diegimas. Ši sistema – automatizuoto duomenų apdorojimo (ADA) sistema ir tinklas, kur saugoma, apdorojama ar kuria perduodama įslaptinta informacija.

Tačiau dar prieš kelerius metus planuota įdiegti sistema iki šiol neveikia, o Kalėjimų departamente kriminalinės žvalgybos informacija dar vis nugula į popierines kartotekas.

„Vertinant Kalėjimų departamento Imuniteto ir Kriminalinės žvalgybos skyriams pavestos funkcijos – užtikrinti naudojamos kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos funkcionalumą – vykdymą, nustatyta, kad tokia funkcija nebuvo vykdoma, nes Kalėjimų departamente tokia informacinė sistema neįdiegta“, – rašoma audito ataskaitoje.

Be to, nors ADA sistema ir tinklai iki šiol nėra įdiegti, Teisingumo ministerija 2016 metų rugpjūtį informavo Finansų ministeriją, kad vykdant šį investicinį projektą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose įrengtos devynios ADA tinklų darbo vietos bei įsigytas ilgalaikis turtas.

„Tai yra Teisingumo ministerija Finansų ministerijai pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją“, – nurodo auditoriai.

Atlikę įsigytų prekių inventorizaciją auditoriai nurodo nustatę, kad dalis aptiktos dar prieš kelerius metus įsigytos įrangos, reikalingos ADA tinklui, iki šiol yra pakuotėse ir nenaudojama. Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“.