Kaip išlipti iš skolų liūno? (interviu)

Bandyti save graužti beviltiškai prasiskolinus yra bergždžias reikalas. Jau geriau bankrutuoti ir viską pradėti iš naujo. Taip daug naudingiau ir pačiam skolininkui, ir valstybei, įsitikinęs fizinių asmenų bankroto ekspertas kaunietis Martynas Mikelėnas.

– Ką daryti beviltiškai prasiskolinusiam žmogui?

– Visų pirma jis turėtų žinoti, kad tai nėra padėtis be išeities. Žinau, ką reiškia būti įtemptoje finansinėje situacijoje. Tai didžiulė psichologinė našta ir su ja gyventi tenka kiekvieną dieną. Patarčiau susirasti advokatą arba kreiptis į mokamus ar nemokamus konsultantus. Derybos su kreditoriais geriausiai yra valdomos per trečiuosius asmenis. Dar vienas būdas išbristi iš skolų yra bankrotas.

– Jūsų bendrovė rengia nemokamus seminarus šia tema. Propaguojate bankrotus? Ar nejaučiate, kad taip žlugdote kreditorius, o gal net visą valstybės ekonomiką?

– Atvirkščiai. Beviltiškai prasiskolinęs žmogus ekonomikai yra nenaudingas. Jis yra demotyvuotas generuoti pajamas, nes nemato vilties išsikapstyti iš skolų. Jis yra psichologiniame kalėjime.

Nereikia pamiršti, kad daug prasiskolinusių žmonių geba oficialiai niekur nedirbdami gauti pajamų ir išgyventi. Tokios pajamos nepatenka į antstolių akiratį. Žmogus suteikiama galimybė pasirinkti: bankrutuoti ar dirbti nelegaliai. Be to, žmogus nelabai pozityviomis aplinkybėmis, kokios ir yra bankrotas, gauna galimybę pradėti kažką naujo.

– O kokia nauda kreditoriui?

– Kreditoriai nėra šventieji. Niekam nėra naujiena, kad kažkuri paskolų dalis nėra grąžinama. Kiekvienas kreditorius, skolindamas pinigus, įvertina šią riziką. Už šią riziką visi besiskolinantieji moka maržą.

– Kada žmogus gali bankrutuoti?

– Tada, kai jis yra nemokus. Tai yra, kai pardavęs visą savo turtą jis tebeturi skolinių įsipareigojimų, kurių per artimiausią ateitį negalės grąžinti. Pavyzdžiui, turiu 300 tūkst. litų būsto paskolą. Būsto vertė yra sumažėjusi iki 100 tūkst. litų. Pardavus būstą man lieka 200 tūkst. litų skola. Ar aš esu pajėgus su savo pajamomis grąžinti šią skolą? Jeigu bankas per mėnesį prašo didesnės įmokos, nei galėčiau mokėti, galiu prašyti bankroto. Lietuvoje minimali skola, su kuria gal bankrutuoti, yra 25 tūkst. litų. Anglijoje – 3 tūkst. litų.

– Ar yra situacijų, kai net ir nemažai prasiskolinus bankrutuoti neverta?

– Paskelbus bankrotą atsikratoma skolų, tačiau jis kainuoja. Todėl būtina įvertinti bankroto sąnaudas. Gali būti, kad bankrutuoti paprasčiausiai neapsimoka.

– Kokia bankroto kaina?

– Anglijoje, jei nereikia konsultanto, bankrotas kainuoja nuo 3 tūkst. litų, jei reikia konsultanto – iki 18 tūkst. litų.
Lietuvoje bankrotas trunka penkis kartus ilgiau – penkerius metus. Visus tuos metus  reikia turėti administratorių, mokėti jam atlyginimą. Net jeigu rasite tokį administratorių, kuris sutiks dirbti maždaug už tūkstantį litų mėnesį, per visą bankroto laikotarpį vien bankroto administratorius jums gali atsieiti 50–60 tūkst. litų. Be to, visą bankroto laikotarpį iš bankrutavusio žmogaus pajamų vykdomi privalomieji atskaitymai į bankroto krepšį.

– Kiek paimama į šį krepšį?

– Nuskaičiavimų nuo algos dydis ir yra vienas didžiausių lietuviško bankroto minusų, lyginant su angliškuoju. Antstolis išskaičiuoja 20 proc. minimalios algos ir 70 proc.  pajamų, viršijančių minimalią algą. Nuskaičiuojama labai dosniai. Jeigu per mėnesį uždirbama iki 2 tūkst. litų, tikėtina, kad per penkerius metus krepšyje atsidurs dar apie 50 tūkst. litų.

Anglijoje nuskaičiuojama kur kas mažiau, tad žmogus gali gyventi oriau ir komfortiškiau. Čia privalomieji nuskaitymai atliekami remiantis realia asmens finansine situacija. Tai yra jie atliekami tada, jei asmuo mėnesio pabaigoje turi laisvai disponuojamų bent 20 svarų. Į būtinąsias išlaidas įtraukiama ne tik komunaliniai mokesčiai, išlaidos maistui, higienos, švietimo prekėms, aprangai, netgi atostogoms.

Tad reikia savęs paklausti, ar skolos yra tokios didelės, kad apsimokėtų tiek mokėti, kad jų atsikratytum, ir kurioje šalyje būtų geriausia bankrutuoti.

– Lietuviams galima bankrutuoti bet kurioje šalyje?

– Apie asmeninį bankrotą sklando visokių mitų. Pavyzdžiui, nemažai žmonių mano, kad, nepriklausomai nuo to, kur gyveni, gali bankuruoti visoje Europos Sąjungoje. Įsivaizduojama, kad galima gyventi Lietuvoje, o bankrutuoti, pavyzdžiui, Anglijoje.

Iš tiesų bankrutuoji gali tik ten, kur gyveni. Ne tik ten, kur esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet kur šešis paskutinius mėnesius realiai gyveni ir kur yra pagrindinis tavo interesų centras. Nesvarbu, kur tu bankrutuoji, yra įtraukiamos visose ES valstybėse, išskyrus Daniją, įgytos skolos.
Anglija kruopščiai tikrina visus norinčiuosius bankruoti. Jeigu kas nors suuostų, kad gyvenamoji vieta yra ne Anglijoje, bankrotas gali būti anuliuojamas.

– Kokie dar bankroto minusai?

– Sugaištama daug laiko. Taip pat, paskelbus bankrotą, iš esmės paimama nereikalinga prabanga, perteklinis nekilnojamasis turtas. Jo pardavimu rūpinasi bankroto administratorius.
Bankrutuoti lietuviams kol kas trukdo ir moralinės kliūtys. Lietuvoje bankrotas siejamas su gėda. Anglijoje į bankortą žiūrima normaliai. Pavyzdžiui, vien per 2012 m. balandį-birželį Velse bankrutavo daugiau nei 7,6 tūkst. žmonių.

Vis dėlto didžiausias minusas yra tas, kad patenki į bankrutavusių asmenų registrą. Įrašas jame laikomas penkerius metus. Be to, bankrutavusio žmogaus kredito reitingas tampa nulinis. O šis reitingas Anglijoje yra labai svarbus instrumentas sudarant įvairius, net ir kasdienius, finansinius sandorius. Kuo balas geresnis, tuo sąlygos palankesnės.

Anglijoje bankrutavusiam asmeniui 12 mėnesių taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, negali lengvai skolintis, negali vadovauti įmonei.

– Kiek lietuvių bankrotą pasirinko Anglijoje?

– Sunku pasakyti, bet jų nėra daug. Nemanau, kad susidarytų 20 žmonių. Per pusmetį gavome daugiau nei 300 užklausų dėl asmeninių bankrotų. Nemanau, kad jie visi gali bankrutuoti. Drįsčiau spėti, kad bent pusei labiau apsimokėtų grąžinti skolas.

Gaila, kad Lietuvoje dar nėra labai efektyvios priemonės – įteisintų susitarimų tarp bankų, kreditorių ir skolininkų mažinti skolą. Susitarimo atveju kreditorius sutinka sumažinti skolą, tačiau atgauna didesnę jos dalį nei skolininko bankroto atveju.

Kai bandai bankrutuoti Anglijoje dėl nedidelės skolos, teisėjas vos nepriverstinai siūlo eiti pas kreditorių ir tartis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kristina

Kristina portretas
Ar as galiu skelbti bankrotą . Mano antstoliams skola 1500 ir kaip man galima padaryti Mano pensija tik 200 euru. Gal galima atidirbti.

L

L portretas
Pagaliau vienas normalus straipsnis apie bankrotą ir jo kainą,nes kažkodėl visi įsivaizdavo, kad bankroto administratorius dirba už dyką. Iš kur paimti tuos 60 tūkst. administratoriui (ir čia tik minimalus skaičiavimas, o jei atlyginimas ne 1 tūkst.o daugiau?), jei sėdi iki ausų skolose?

2 to "2 kada"

2 to "2 kada" portretas
Čia jūs su tam mintimi, kad ir arkliui aišku? Renovacijų dar nebuvo, paskolų mokymuisi paimta labai mažai, beje jų imti taip pat niekas neverčia. Nei vienas bankas prievarta jokios paskolos niekam nedavė. O už savo sprendimus turi būti atsakingas pats žmogus ir niekas kitas.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka reikalavimus
    EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka reikalavimus

    Lietuvos 2018 metų biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte numatytus fiskalinius reikalavimus, trečiadienį pranešė Europos Komisija. ...

  • Kodėl strigo tyrimai dėl dvigubos kokybės produktų?
    Kodėl strigo tyrimai dėl dvigubos kokybės produktų?

    Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT) analizuoti, ar į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtis ir kokybė skiriasi, kelias buvo užkirstas 2015 metais Seime, teigia buvęs tarny...

  • Elektros kainos gyventojams kitąmet gali mažėti 3,5 proc.
    Elektros kainos gyventojams kitąmet gali mažėti 3,5 proc.

    Dujų ir elektros skirstymo bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) visuomeninės kainos privatiems vartotojams nuo kitų metų pradžios vidutiniškai turėtų mažėti 3,5 procento. Skaičiuojama, kad vidutinis namų ūkis, suvarto...

  • Pieno rinkos ateitį nulems valdžios strategija?
    Pieno rinkos ateitį nulems valdžios strategija?

    Pasaulio pieno rinkos ekspertai teigia, kad ši rinka ateinančiais metais išliks palanki gamintojams, o Lietuvoje šiuo metu brėžiamos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių iki 2030 metų kryptys. ...

  • Europos darbdavių dienos: kas svarbiausia renkantis darbą?
    Europos darbdavių dienos: kas svarbiausia renkantis darbą?

    2017 m. lapkričio 21 d., pasinaudodama šių metų Europos darbdavių dienos šūkiu, Kauno teritorinė darbo birža kvietė darbdavius, mokymo įstaigas bei darbo ieškančius asmenis pakalbėti apie įgūdžius ir atrasti visus talent...

  • Seimo komitetas pakeitė poziciją: bazinį algų dydį siūlo kelti mažiau
    Seimo komitetas pakeitė poziciją: bazinį algų dydį siūlo kelti mažiau

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pakeitė poziciją dėl biudžetininkų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio: siūloma jį didinti nebe iki 137 eurų, kaip nuspręsta anksčiau, bet iki 132,5 euro. ...

  • Parama maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir 2018 metais
    Parama maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir 2018 metais

    Europos socialinio fondo agentūra baigė maisto produktų nepasiturintiems pirkimą ir sudarė sutartis su keturiais laimėjusiais tiekėjais, kurie 2018 metais tieks maisto produktus nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Pirkimo metu įsigyta septyniolika k...

  • Šildymo kainos šią žiemą gali augti
    Šildymo kainos šią žiemą gali augti

    Nors šildymo sąskaitos dydis labai priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, sostinė, o ir kiti miestai, kuriuose šildomasi daugiausia dujomis, nuo Naujųjų metų gali tikėtis kiek didesnių sąskaitų. „Valstybinės kainų ir e...

  • Seimo vadovas mano, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini
    Seimo vadovas mano, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini

    Parlamentarai dėl vadinamojo žemės saugiklių įstatymo turėtų apsispręsti ketvirtadienį, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. ...

  • Lietuvos verslui – nauja prievolė
    Lietuvos verslui – nauja prievolė

    Gegužės 25 d. ES įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio pagrindinis tikslas yra kovoti su asmens duomenų praradimu, atskleidimu ar netinkamu panaudojimu. Tai sveikintinas žingsnis informacinio saugumo požiūriu, bet kartu tai ir ...

    1
Daugiau straipsnių