Kaimynus sukiršino katinai

Prie Naujojo turgaus gyvenantys klaipėdiečiai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni atklydusiems benamiams katinams ruošia šventinius pietus, kiti, negalėdami pakęsti jų leidžiamų garsų ir smarvės, spardo dubenėlius ir degina šiems keturkojams uodegas.

Prie Naujojo turgaus gyvenantys klaipėdiečiai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni atklydusiems benamiams katinams ruošia šventinius pietus, kiti, negalėdami pakęsti jų leidžiamų garsų ir smarvės, spardo dubenėlius ir degina šiems keturkojams uodegas.

Šeria kasdien, todėl nervina

Taikos prospekte esančiame daugiabutyje, aplink kurį šlaistosi keli suaugę katinai, gyvenanti Nijolė neslėpė juos maitinanti kasdien.

Pasak moters, šie gyvūnai čia apsistojo maždaug prieš trejus metus.

Nors gyventoja patikino, jog katinai prižiūrėti ir švarūs, tiksliai pasakyti, kiek iš jų yra kastruotų – negalėjo. O ir nuo užkrečiamų ligų jų niekas neskiepijo.

Anot Nijolės, šiltuoju metų laiku benamiai gyvūnai būna šalia augančiuose krūmuose, žiemą glaudžiasi bendrose rūsio patalpose.

Išvaiko padegę uodegas

Kaimynams tai akivaizdžiai nepatinka, jie katinus stengiasi išvaikyti, tačiau šie vis sugrįžta atgal.

"Daugelis katinus iš kiemo išvyti nori drastiškais būdais. Net vaikai primokyti, kad uodegas degintų ar kitaip juos kankintų", – skundėsi moteris.

Jos nuomone, visus užklydusius gyvūnus šerti tiesiog privalu, tačiau daugelis to nesupranta.

Aplinkiniai gyventojai pasipiktinę šiuo kaimynės požiūriu. Jų nuomone, benamiams katinams prie daugiabučio – nevieta.

"Jei labai norėtų jais rūpintis, pasiimtų pas save, o dabar – slampinėja visi, trinasi prie kojų. Kartais net grybšteli vaikams", – skundėsi šalia gyvenanti moteris, dar ir piktindamasi, jog gyvūnai nuolat lenda į akis ir reikalauja maisto.

Pamatuose išmušė olą gyvūnams

Klaipėdietė Jurga, gyvenanti keturių aukštų name Sportininkų gatvėje, puikiai supranta Nijolės kaimynus. Moteris pasakojo, jog aplink besišlaistantys keturkojai jau ne vienerius metus erzina ir ją.

Pasak Jurgos, kates veisia pirmajame aukšte gyvenantis senolis, leidžiantis gyvūnams landžioti į bendras patalpas.

Išmušęs sienoje skylę, gyventojas kates suleidžia į bendrą rūsį, kuriame jos ir ėda, ir tuštinasi.

"Nuo jų dvokia ne tik rūsys, bet ir visas kiemas", – piktinosi Jurga, prisimindama, jog šią angą neapsikentę kaimynai jau buvo užkalę. Tačiau po kiek laiko ji vėl žiojėjo.

"Nebežinome, kaip su tuo kovoti, baisu, kad murzini ir neprižiūrėti gyvūnai neužkrėstų vaikų" , – guodėsi gyventoja.

Gali sirgti pasiutlige

"Pagal naują globos įstatymą galima išskirti dvi sąvokas: beglobis ir bešeimininkis. Jei gyvūnas neturi nuolatinio šeimininko, tačiau juo kažkas pasirūpina, sakyti, jog jis yra beglobis – netikslu", – teigė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Specialistas pastebėjo, kad taip prijaukinti gyvūnai gali sukelti pavojų vaikams ar nėščiosioms. Jie – įvairių ligų nešiotojai.

"Užklydus nematytam katinui, pirmiausiai derėtų parodyti jį gydytojui ir tik po to glostyti ar apsiimti globoti", – tvirtino viršininkas.

Veterinaras patikrina, ar gyvūnas neužsikrėtęs ektoparazitais, iškastruoja jį bei vakcinuoja nuo užkrečiamų ligų, svarbiausia – pasiutligės.

Maitinti draudžiama

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė įspėjo, jog maitinti beglobius gyvūnus yra draudžiama.

"Nauji valstybės teisės aktai reikalauja nustatyti konkrečias maitinimo vietas, o būriais kviesti ir maitinti gyvūnus negalima", – tvirtino ji.

Tokių vietų mieste apskritai nėra, o ir bausti taip darančius žmones beprasmiška. Pasak K.Vintilaitės, kol kas apsiribojama pokalbiu ar įspėjimu.

"Skundą dėl katinų gavome vos kartą, tačiau 80-mečui kaltininkui tik paaiškinome, kaip gyvūnais rūpintis nepažeidžiant sanitarinių sąlygų", – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėja.

Už maitinimą neleistinose vietose vėliau bus taikoma administracinė atsakomybė.

Beglobiai turės naujus namus

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, katės ir kiti beglobiai gyvūnai – didelė miesto problema, tačiau po truputį sprendžiama.

"Porą metų benamių gyvūnų reikalais užsiiminėjusi "Aumura" paslaugų nebeteikia, tačiau šią prieglaudą nuo rugpjūčio pakeitė konkurso būdu išrinkta įmonė "Būk mano draugas". Sutartis pasirašyta trejiems metams ir šiandien jau galima naudotis jos paslaugomis", – kalbėjo I.Šakalienė.

Minėtos prieglaudos vadovė Galina Kučinskienė viliasi gyvūnams sukurti kuo jaukesnius ir erdvesnius namus.

"Tikimės sutvarkyti patalpas, įrengti daugiau voljerų ir būdų, kad kiekvienas galėtų sulaukti savo šeimininko", – apie ateities planus kalbėjo vadovė.

Komentaras
Simona Šakinytė
Viešosios įstaigos "5 pėdutės" atstovė ryšiams su visuomene

Dažnai kaimynų konfliktų metu nukenčia niekuo dėti gyvūnai. Aiškindamiesi savo santykius, žmonės pamiršta, jog prie namo valkataujančios laukinės katės – bendra problema. Geriausias sprendimas šiuo atveju būtų gyvūnus sterilizuoti, kad nesidaugintų. Laukinės katės namine tikrai nepaversi. Be to, prieglaudoje senesnės taip pat neįprastų gyventi. Katinai lauko sąlygomis išgyvena apie 5–6 metus. Kambarinės katės – iki 20. Per keletą metų negalintys pratęsti populiacijos, benamiai gyvūnai tiesiog išnyktų. Norint laikyti juos savo kieme, svarbu kasmet paskiepyti. Nors žmonėms užsikrėsti jų platinamomis virusinėmis ligoms (išskyrus grybelį) galimybė maža, tačiau naminiams gyvūnams toks pavojus yra. Tiesa, šuo iš katės viruso neperims, tačiau auginamus katinus derėtų pasaugoti. Apskritai laukiniai katinai nėra nešvarūs ir smirdintys. Blogą kvapą sukelia šlapimas, kuriuo jie žymisi savo ribas. Dažniausiai bet kur šlapinasi nekastruoti keturkojai, kovojantys už teritoriją. Tačiau jei kieme katinas karaliauja vienas – šios problemos veikiausiai pavyks išvengti.

Specifinį kvapą gali kelti ir jų maisto liekanos. Vis dėlto netvarką aplink šėrimo vietas dažniausiai palieka patys bet kaip išmėtę ėdalą žmonės. Klaidingas gyventojų požiūris, kad benamiai gyvūnai savimi pasirūpinti negali, ir sukelia visas šias problemas. Juk katė – geras medžiotojas, maisto tikrai prasimanys. Didesnė problema, kad savo išmatas jos mielai užkasa vaikų smėlio dėžėse. Manau, jog vienintelis apsisaugojimo būdas – jas uždengti. O kol dėžėje žais vaikas, laukinis katinas tikrai prie jos nesiartins. Kadangi panašių konfliktų dėl benamių gyvūnų pastebima nemažai, žmonėms patarčiau atlaidžiau į tai žiūrėti. "5 pėdutės" per metus priima apie 200–300 kačių. Vienu metu galime priglausti tik iki 30, todėl dažnai rastus gyvūnus globoti pasiima žmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

;;;;

;;;; portretas
O tai kas juos ismeta i kiema kai vaikams pabosta,ka???? Tie gyvuneliai nekalti kad zmones(jeigu jie verti to zodzio) juos meto...kaip neserti ,ka??? gal jus nevalge irgi gyvenkit.....visu pirma tvarka savo smegenyse pasidarykit...nebutu tu gyvunu kiemuose jei patys nemetytumet..kol dar toks pas mus poziuris i gyvuniukus tol dar ilgai bus seremi ir man pvz.visiskai negaila duoti isalkusiems pesti. Ir tik baikit su tom pasiutligem ir t.t.....patiems nuo pasiutligiu reik skiepytis....

pixelis

pixelis portretas
serkite serkite ......riebesnemis katemis seriant mano smaugli ilgam pasisotina .oi kai pasiziuriu per langa ,kiek dar "neartu dirvonu"

Guoba

Guoba portretas
Pritariu Piliečiui, rėmiau "5pėdutes". Gyvūnų globos įstaigos surenka tokiu būdu šimtus tūkstančių.Deje, atiduodant gyvūnėlį, kad ir rastą, sužeistą , benamį reikia dar primokėti ( jeigu išvis priima).Ar tik tokiu būdu , prisidengus gyvūnų globa) nedaromas verslas ? Jeigu taip yra, labai skaudu.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių