K. Prunskienės bylą gelbsti senaties terminas

Žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimiros Prunskienės byla, nors ir paaiškėjo galimai naujų aplinkybių, teisme nebegali būti peržiūrėta.

Tai trečiadienį konstatavo Liustracijos komisija.

„Atnaujinti bylos proceso neturime galimybių. Civilinio proceso kodeksas numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų. Šioje byloje jau praėjo daugiau nei penkeri metai", - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.

Nepaisant to, Liustracijos komisija ketina išnagrinėti naujai paskelbtus duomenis apie galimą K.Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.

„Kadangi byla turi didelį rezonansą, komisijos narių nuomone, būtina rinkti naują medžiagą, kuri yra pasirodžiusi, ją vertinti, ieškoti teisinių galimybių ir galbūt surinkti medžiagą naujai bylai, jeigu tai bus įmanoma", - sakė A.Urmonas.

Medžiagą galimai naujai bylai rinkti patikėta nuolat veikiančiai darbo grupei prie Valstybės saugumo departamento.

„Visų pirma kreipsimės į specialistus, istorikus, kurie tyrinėjo tą laikotarpį, kad jie teiktų komisijai informaciją apie verbavimo ir bendravimo būdus. Matyt, ir teismas nedisponavo ta medžiaga. Ko gero", - svarstė A.Urmonas.

Jau trečiadienį Liustracijos komisija studijavo buvusio KGB generolo, pasitraukusio į Vakarus, knygą apie šios institucijos darbo metodus Baltijos šalyse persitvarkymo laikotarpiu.

„Yra ne tik rašytiniai verbavimo būdai, bet ir žodinis susitarimas. Įvairūs mokslininkai taip teikdavo ataskaitas, ir tas bendravimas niekur nebūdavo pažymėtas. Knygos autorius, KGB generolas mini, kad tai būdavo naudojama būtent siunčiant mokslininkus į užsienį", - tvirtino Liustracijos komisijos pirmininkas.

Jis teigė, kad viešai paskelbto K.Prunskienės interviu nepakanka naujai bylai pradėti.

„Tai yra tam tikras informacinis signalas. Jis turi būti papildomas medžiaga. Interviu ir pareiškime ji teikia įvairias versijas, kad ji pajuokavo. Todėl negalima to priimti, kaip teisinio pagrindo", - sakė A.Urmonas.

Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.

„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti", - įraše sako K.Prunskienė.

Ji sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.

Tuo metu istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad slapyvardžius KGB leisdavo pasirinkti tik asmenims, savanoriškai sutikusiems bendradarbiauti su šia sovietų represine struktūra.

1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.

Tačiau 2003 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas, persvarstęs bylą, pareiškė, kad nėra įrodymų, jog K.Prunskienės sąmoningai slapta bendradarbiavo su KGB.

Taip pat skaitykite:

K. Prunskienės interviu - skaitytojų teismui

K. Prunskienė: jokių įsipareigojimų KGB neprisiėmiau

K. Prunskienė prisipažino pasirinkusi Šatrijos Raganos vardą



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių