J.Žilys: pataisos dėl apkaltos teisinio konflikto neišsprendžia

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Juozas Žilys teigia, kad ketvirtadienį parlamento priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus, neišsprendžia teisinio konflikto.

„Prognozuotina, kad toliau teisinis konstitucinis ginčas tęsis, nes Seimas nėra vienalytis“, - ketvirtadienį BNS sakė buvęs KT pirmininkas.

Jis buvo vienas iš premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudarytos teisininkų darbo grupės narių, kuri pateikė tris Konstitucijos keitimo variantus, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo nurodoma, kad pažeidžiamos žmogaus teisės pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui neleidžiant būti renkamam į parlamentą iki gyvos galvos.

„Vienas iš motyvų, kad tik Konstitucijos pataisa gali išspręsti šią problemą, buvo ta, kad įstatymas, kuris yra priimtas, jis vėlgi gali būti apskųstas Konstituciniam Teismui ir toliau tęsiasi teisinis neaiškumas“, - kalbėjo teisės mokslų profesorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į praėjusių metų Konstitucinio Teismo pareiškimą, kuriame teigiama, kad įgyvendinant minėtą EŽTT sprendimą būtina keisti Lietuvos Konstituciją.

„Nors pareiškimas yra ne teisės dokumentas, bet tam tikra nuostata išreikšta, tai faktiškai teisinis konfliktas tęsis. Akcentai pagrindiniai vėl nefiksuojami. Prognozuotina, kad vėl dalis Seimo narių, kurie nesutinka su tokiu įstatymu vėl skųs teismui ir konfliktas tęsis“, - sakė J.Žilys.

Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto 2004 metais netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.

EŽTT sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą, Konstitucija nekeičiama.