Jonines šventė ir emigravę lietuviai

Joninių savaitgalį laužai plieskė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kuriose įsikūrę lietuviai. Jau ne vienerius metus Rasų šventę organizuoja Švedijos, Norvegijos ir Danijos lietuvių bendruomenės.

Bendrijų teigimu, lietuviai dažniausiai nepraleidžia progos atvykti į švenčių metu rengiamus tautiečių susibūrimus.  Šiais metais pasiklausyti  liaudies dainų, paragauti lietuviškų patiekalų, plukdyti Joninių žolynų šiose šalyse susirinko ne tik lietuviai, bet ir danai, norvegai, švedai.

Nors Joninių vakarą, kaip tyčia, Norvegijoje pradėjo kauptis lietaus debesys, šios šalies lietuvių bendruomenė jų nepabūgo ir rinkosi Osle prie Ovresetertjern ežero prisiminti Lietuvoje švenčiamų Joninių papročių.

Norvegijos lietuviai jėgas išmėgino sporto varžybose, iš lauko gėlių pynė ir plukdė vainikėlius, degino laužus ir, žinoma, ieškojo paparčio žiedo, tik šį kartą – norvegiško. Bendruomenės atstovė Otilija Simaitytė sako, kad lietuviams vis dėlto daugiausiai imponuoja ne linksmybės, o proga prisiminti lietuviškas tradicijas.

„Per kiekvieną lietuvišką šventę Norvegijos lietuviai džiaugiasi lietuvybe, ypač lietuvių kalba. Švenčių metu pritariant gitaros garsams dainuojamos lietuviškos dainos“, – sakė bendruomenės atstovė.

Danijos ir pietų Švedijos lietuviai Jonines organizavo kartu. Jiems padėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Bendros Danijos ir pietų Švedijos lietuvių šventės garsai aidėjo Švedijos Skonės regione, Hogano mieste. Restorane „Gunnestorpsgard“, kuriame šeimininkauja lietuviai, svečiai džiaugėsi tradiciniais lietuviškais patiekalais, o iš Lietuvos atvykusi folkloro grupė „Vydraga“ negailėjo lietuviškos muzikos garsų.

Danijos lietuvių bendruomenės komunikacijos koordinatorius Artūras Maslauskas teigia, jog tradicinės metų šventės lietuviams – tai galimybė visiems susitikti, pasišnekėti lietuviškai.

„Joninių šventės programoje buvo laiko ir bendravimui, ir vakaronei, ir lietuviškam maistui ir, svarbiausia, – lietuviškai dainai. Ne paslaptis, kad į svečias šalis emigravę lietuviai dirba daug, dažnas mažai bendrauja lietuviškai, todėl į šventę atvyksta paklausyti ne tik muzikos, bet ir pabendrauti, susipažinti su kitais lietuviais, pasisemti teigiamų emocijų kultūriškai artimoje aplinkoje“, – pasakojo A.Maslauskas.

Jo duomenimis, į Joninių šventę Skonėje atvyko daugiau nei šimtas svečių. Tarp jų buvo daugiausia Danijos ir Švedijos lietuviai, taip pat keletas danų, vokiečių, portugalų bei graikų.


Šiame straipsnyje: joninėsemigrantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vietinis

Vietinis portretas
Tai tik sioj nuotraukoj graziai ir atrodo viskas, na gal dar kelios atsirastu, o siaip girtu kompanija, butelius dauze, sukiu nesurinko... Kaip visada. Atejau, paziurejau, isejau...

raimundas

raimundas portretas
Danijos ir pietu Svedijos surengtoje Joniniu sventeje , nei prisigerusiu, nei butelius dauzanciu asmenu nebuvo. Nuotrauku tikrai yra daugiau ir musu dziaugsmui visos su sypsenomis ir gera nuotaika :)

Kaimynas is DK

Kaimynas is DK portretas
to Vietinis. Ir as ten buvau ir niekas nieko ten nedauze ir nereikia cia i viesuma stumti erezijos ;)
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių