JAV: religinės teisės Lietuvoje gerbiamos

JAV Valstybės departamentas teigia, kad nepaisant antisemitizmo ir homofobijos apraiškų Lietuvoje religinės teisės yra gerbiamos.

Incidentus valdžia kritikuodavo ne visada

Rengdamas kasmetinę ataskaitą JAV Valstybės departamentas naudojo 2007 metų statistinius duomenis. JAV analitikai taip pat nuo 2008 metų liepos iki 2009 metų liepos rinko pranešimus apie vandalizmą laidojimo vietose, apie antisemitinius komentarus bei netolerancijos apraiškas.

Pastebima, kad tokius incidentus Lietuvos vadovai kritikuodavo ne visada ir kartais per vėlai.

JAV Valstybės departamentas teigia, kad per stebimą laikotarpį buvo pranešimų apie vandalizmo atvejus žydų kapinėse bei kitokių antisemitiškų incidentų, pavyzdžiui, skustagalvių eisena Vilniuje, kurioje skanduoti antisemitiniai bei antirusiški šūkiai. Akcentuojama, kad šį marša šalies vadovai sukritikavo tik po savaitės.

Vienos religinės grupės turi išskirtines teises

Ataskaitos rengėjai taip pat pastebi tai, jog šalyje, kurioje nėra valstybinės religijos, vienos religinės grupės turi išskirtines teises gauti valstybinį finansavimą, tikėjimo mokyti mokyklose (mokyklos gali pačios nuspręsti kokios „tradicinės“ religijos mokys), registruoti santuokas ir skirti kariuomenės kapelionus.

Anot ataskaitos, 2007 metais Vyriausybė skyrė 7,6 mln. litų (pernai - beveik milijonu daugiau) tradicinių religinių bendruomenių kapitalo investicijoms, susijusiomis su maldos namais bei mokyklomis, ir kitoms šių bendruomenių lengvatoms, tačiau kitos religinės bendruomenės tokios paramos negavo.

Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje dėl religinių įsitikinimų 2007 metais buvo galima atlikti alternatyviąją karo tarnybą, tačiau tik kariuomenės struktūros rėmuose, nors nekarinės alternatyvios privalomos tarnybos reikalavo Jehovos liudininkų atstovai.

Dauguma žydų - netikintys

JAV analitikai teigia, kad šalyje pripažįstamos 9 tradicinės religinės grupės: Romos katalikai, graikų apeigų katalikai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, stačiatikiai, sentikiai, judėjai, musulmonai sunitai ir karaimai.

2007 metų duomenimis, 80,2 proc. lietuvių save priskiria Romos katalikų bažnyčiai. Antra pagal dydį tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje yra stačiatikiai - jie sudaro maždaug 4 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Sentikių Lietuvoje užpernai užregistruota apie 27 tūkst., liuteronų - 20 tūkst., evangelikų reformatų - 7 tūkst., žydų - beveik 4 tūkst.

Pastebima, kad dauguma žydų yra netikintys - tik 1,2 tūkst. jų priklauso vienai iš aštuonių judėjų religinių bendruomenių.

Musulmonų sunitų Lietuvoje yra apie 2,7 tūkst., graikų apeigų katalikų - apie 300, o nuo Vytauto laikų gyvenančių karaimų - apie 250.

Bent 300 metų šalyje veikiančioms religinėms bendruomenėms suteikiamas „tradicinių“ pavadinimas. Atskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad norint įregistruoti religinę bendruomenę, kuri nėra susijusi su tradicine, reikia mokėti 107 litus. Tuo metu toms religinėms grupėms, kurios yra artimos tradicinėms, registracijos mokesčio nėra, rašoma pranešime.

Netradicinių religijų atstovais save laiko apie 5 proc. lietuvių.