- Ugnė Karaliūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau 21-erius metus veikiančios „Jaunimo linijos“ savanoriams pavyksta atsiliepti tik į maždaug 5 proc. skambučių. Nevyriausybinės organizacijos plėtros vadovas Paulius Skruibys teigia, kad tokia situacija susidariusi ne tik dėl telefonų linijų trūkumo, bet ir dėl nepakankamo skaičiaus savanorių.
Reikėtų devynių linijų
Pernai į „Jaunimo liniją“ buvo bandyta skambinti 92 228 kartus, tačiau atsiliepti pavyko tik į mažąją dalį skambučių. Emocinė pagalbą teikiančioje organizacijoje kol kas veikia keturios telefono linijos. „Kai kuriuo paros metu įjungtos ne visos. Pavyzdžiui, rytinėmis valandomis būna, kad veikia tik viena linija“, - pasakojo P.Skruibys.
Organizacijos plėtros vadovas tikino, kad norint atsiliepti į kas antrą skambutį jiems reikėtų devynių telefono linijų ir 585 budinčių savanorių. Šiuo metu „Jaunimo linijoje“ savanoriauja 189 jaunuoliai.
Kaip ir daugumai nevyriausybinių organizacijų, „Jaunimo linijos“ efektyviam darbui kelią užkerta lėšų stygius. „Savanorių būtų, jei turėtume pakankamai lėšų juos paruošti. Vieno savanorio paruošimas užtrunka apie pusę metų ir kainuoja 2 137 litus“, - teigė pašnekovas. Iš rėmėjų lėšų gyvuojanti organizacija kol kas per metus surenka apie 300-400 tūkst. litų. Plėtros vadovo įsitikinimu, idealiam funkcionavimui „Jaunimo linijai“ reikėtų apie 800 tūkst. litų.
P.Skruibis pasakojo, kad šiuo metu kaip tik bandoma spręsti telefono linijų problemą. Nuo kitų metų kitame telefono ragelio gale pagalbos teikėjo balsą turėtų išgirsti daugiau jaunimo. „Kaip tik dirbame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri ir moka už skambučius. Jau kitais metais turėsime daugiau linijų“, - tvirtino P.Skruibis.
„Netikri“ skambučiai
„Jaunimo linijos“ plėtros vadovas teigė, kad svarstomi ir kiti būdai, kaip atsiliepti į daugiau skambučių. „Turime tokių pašnekovų, kurie skambina kas dieną ir net po kelis kartus. Svarstome, ar nevertėtų limituoti skambučių skaičių vienam žmogui“, - idėjomis dalijosi pašnekovas.
Telefono linijų trūkumas – ne vienintelė problema, kodėl pagalbos ieškantis jaunimas negali sulaukti „Jaunimo linijos“ savanorių reakcijos. Nemokamu emocinės pagalbos telefono linijas ypač dažnai užima pajuokauti nusprendę jaunuoliai. „Jaunimo linijos“ specialistai, ruošdami savanorius, moko juos ne tik suteikti emocinę pagalbą, bet ir kaip elgtis su „netikrais“ skambučiais. „Būna, kad savanoriai yra iškeikiami, su jais nepagarbiai kalbama. Tačiau pastebėjome, kad į tokius skambučius ir negalime nekreipti dėmesio. Jei savanoriui pavyksta prakalbinti skambinantįjį, dažnai pasirodo, kad jis turi problemų ir jam taip pat reikia pagalbos. Beto, neretai iš pradžių skambučiai, pasirodantys apgaulingais, vėliau pavirsta ilgesniu kontaktu. Jaunimas kartais į savanorius kreipiasi juokaudami, tiesiog norėdami įsitikinti jų nuoširdumu, profesionalumu, sugebėjimu padėti“, - pasakojo pašnekovas.
„Skype“ išeitis?
„Jaunimo linija“ emocinę pagalbą teikia ne tik telefonu. Į psichologinę aklavietę patekęs jaunimas į savanorius gali kreiptis elektroniniu paštu. 2011 metais nevyriausybinė organizacija sulaukė 1 697 laiškų. „Pastebėjome, kad laiškus rašantys žmonės dažnai juos užbaigia mintimis, kad vien jausmų išliejimas elektroniniame laiške palengvina jų savijautą“, - teigė P.Skruibis.
Informacinių technologijų plėtra nevyriausybinėms organizacijoms padeda mažinti savo kaštus organizuojant komunikaciją tarp savo tikslinės grupės. Ar „Jaunimo linija“ nesvarstė telefono linijų trūkumą kompensuoti nemokamu „Skype“ ar „MSM Messenger“ naudojimu? „Svarstėme ir tokią galimybę. Tačiau manau, kad „Skype“ apribotų galimybę su mumis susisiekti jaunimui iš mažesnių miestų ir kaimelių, kur prie interneto prisijungti galima tik kaimo bibliotekose ar kitos viešose vietose, - mintis dėstė pašnekovas. – Telefono linijų negalime atsisakyti“.
2011 metų statistiniais duomenimis dažniausiai į „Jaunimo liniją“ bandoma prisiskambinti po pietų, kai jaunimas grįžta iš pamokų ar paskaitų. Nakties metu skambučių sumažėja, tačiau jie būna „sunkesni“. Iš mobiliųjų telefonų skambinama devynis kartus dažniau nei iš vietinio telefono. Šiuo metu „Jaunimo linijoje“ savanoriauja 186 asmenys: Vilniuje – 127, Kaune – 34, Klaipėdoje – 25. Dažniausiai skambučių sulaukiama dėl šių problemų: savižudybės rizika, santykiai su tėvais, kitos lyties atstovais, draugais, partneriais. 62 proc. skambinančiųjų yra moteriškos lyties atstovės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“4
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties3
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?3
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...