- LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Studijuodami medikai mokosi kantrybės, todėl rezidentai ilgai kentėjo ir menką atlygį už ilgas darbo valandas. Galiausiai, nusivylę ne tik socialinėmis garantijomis ir savo uždarbiu, bet ir sistema, jie nutarė protestuoti. „Tas pyktis po truputį kaupiasi, dalis žmonių jo negali išreikšti, nes dirba pusantro arba dviem etatais, jiems nebelieka laiko to reikšti. Dabar atsirado ir įrankis parodyti tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei, kad mums skauda dėl šios sistemos ir norime pokyčių“, – medikų protestą aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Urtė Builytė, VUL Santaros klinikos rezidentė pasakoja, kad jos diena dažniausiai prasideda 5 ryte, nes jau 7 valandą darbo diena prasideda daugumoje ligoninių. „Konsultacijos, pasitarimai. Esu chirurginės specialybės rezidentė, tad operacinė, kurioje gali užtrukti iki 8 valandų, niekur neišeidamas, nevalgęs, negėręs ir kitų reikalų neatlikęs. Po to laukia visi dokumentiniai darbai, o po darbo tas laisvas laikas, kurio didelė dalis turėtų būti investuojama į tobulinamasi, į naujausių gairių, medicininės literatūros skaitymą, gal ir į tiesiog pasižmonėjimą, bendravimą su šeima, dauguma rezidentų jį praleidžia dirbdami. Nes tų lėšų, kurias jie gauna už visą darbo dieną, oriai gyventi šiuo metu Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, nepakanka“, – tikina rezidentė.
Trūksta ir pajamų, ir socialinių garantijų
Pasak jos, iki sausio 1 d. jaunesnysis rezidentas, toks, kaip ir ji pati, oficialiai gauna 390,5 euro ir, jei yra įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, pridedama 364 eurų stipendija. „Bet bent jau Vilniaus universitete didelė dalis rezidentų yra įstoję į valstybės nefinansuojamą vietą, vadinasi, jų pajamos ir yra 390 eurų arba mažiau“, – sako U. Builytė. Pasak jos, vyresnieji rezidentai, neatskaičius mokesčių, gauna apie 500 eurų bei tą pačią minėtą stipendiją, jei ji priklauso.
Šiuo metu vienas iš jaunųjų gydytojų reikalavimų yra pereiti prie studentų be stipendijų finansavimo modelio. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas aiškina, kad toks pajamų paskirstymas rezidentams nenaudingas.
„Jeigu atsitinka toks įvykis, kaip motinystės ir vaiko atostogos, kas labai dažnai atsitinka rezidentūroje, nes mes čia ateiname apie 30 metus, mūsų bendrosios pajamos sumažėja iki 150–200 eurų. Taip pat mes, rezidentai, visame pasaulyje dengiame antisocialines valandas, vadinasi, palaikome universitetines ligonines naktinių budėjimų metu, savaitgaliais, šventinėmis dienomis.
Atlyginimas už tas dienas taip pat yra skaičiuojamas nuo viso tavo atlyginimo, todėl rezidentas papildomai už naktinį budėjimą gauna 10–15 eurų. Visos šitos sąlygos, imant būsto paskolą ir pan. susideda į tai, kad rezidentams kur kas palankiau visas savo pajamas gauti draudžiamųjų pajamų pavidalu. Todėl prašymas yra ne tik pereiti prie studento be stipendijos, bet ir nesumažinti jau gaunamų pajamų“, – aiškina M. Gedminas.
Jeigu tau reikia pasiruošti išbūti 6–8 valandas operacinėje, ta tavo kantrybė persismelkia ir į kitas tavo dalis.
Vieni mylimiausių
Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas, tvirtina, kad pacientams rezidentai yra vieni mylimiausių gydytojų. „Jaunieji gydytojai labiausiai moka bendrauti ir paaiškinti, jie anksčiausiai keliasi ir vėliausiai išeina, tai yra idealus gydytojas, kokį tu nori turėti“, – pastebi Š. Narbutas. Jo teigimu, rezidentų atlyginimai yra tikrai nedideli ir šį klausimą išspręsti nėra taip sudėtinga.
„Nekalbame apie šimtus milijonų. Šita bendruomenė nėra didelė, jie yra paklausiausi darbo rinkoje tiek užsienyje, tiek čia. Jie kenčia dėl savo profesijos pasirinkimo. Medikai dėl savo profesijos turi daug ilgiau mokytis ir neįeiti į darbo rinką. Faktas, kad jaunų žmonių poreikiai yra vienodi: būstą įsigyti ir šeimą kurti, o gaunasi tarsi diskriminacija, valstybei atrodo, kad jūs, kol galit, dar kentėkit, o kai negalit, važiuokit, o kas jau liks, tuos tada ir darbinsim. Turėtų būti kitaip“, – pastebi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, į valstybės finansuojam vietą įstojusio žmogaus paruošimas kainuoja 50 tūkst. eurų. „Tada žmogus ima ir išvažiuoja. Tiek mes, mokesčių mokėtojai, netenkame ir tiek tas žmogus, prasikankinęs mūsų sistemoje, važiuoja į geresnę. Gal nereikia galvoti, kad, kai išvyks paskutinis, tada mėginsime juos išsaugoti, darykime tai dabar ir motyvuokime juos įvairiomis priemonėmis“, – ragina pašnekovas.
U. Builytė pastebi, kad jau būta daug diskusijų, vienos jų – vaisingesnės, kitos – mažiau vaisingos, tačiau paskutinis lašas, paskatinęs medikus išeiti į gatves, – Seimo darbas. „Visiems žinomas tas Seimo posėdis, kur nubalsuojama vienaip, tada nusprendžiama kitaip ir dalis Seimo narių prisipažįsta, kad jie net nesupranta, dėl ko jie balsuoja. Esmė, kad vis dar yra negirdima, kad čia yra problemėle, kuri, jei ne šiandien, tai ryt tvos su vėzdu. Vadinasi, jei kalbame per tyliai, pradėjome kalbėti garsiau“, – apie kilusi medikų pasipiktinimą pasakoja rezidentė.
Kantrybės moko profesija
M. Gedminas kalba, kad, besimokydami savo profesijos, gydytojai mokosi būti ir labai kantriais. „Jeigu tau reikia pasiruošti išbūti 6–8 valandas operacinėje, ta tavo kantrybė persismelkia ir į kitas tavo dalis“, – taip ilgą medikų tylą aiškina pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad mitingo metu norėta iškomunikuoti, jog gydytojai yra nusivylę ne tik savo socialinėmis garantijomis, ne tik savo uždarbiu, bet pačia sistema.
„Kai matai pacientus, kurie tikrai nėra saugūs, kai matai, kaip neefektyviai veikia sistema, nes nėra pakankamai į ją investuojama, kaip savo viduje gydymo įstaigos nėra susitvarkiusios... Dabar turime priėjimą prie pačios pažangiausios literatūros, tu skaitai apie pačius naujausius gydymo metodus ir tikrai nori būti profesionalas, nes, reikia pripažinti, kad mes, medikai, esame egoistai, norime būti geriausi, norime teikti geriausias paslaugas savo pacientams. Tačiau realybėje pamatai, kad labai daug tavo darbo dienos susideda iš popierių rašymo, tu nori paskirti efektyviausią vaistą savo pacientui, jis kainuoja per daug, nori paskirti tyrimą savo pacientui, na, reiks palaukti dvi tris, keturias, penkias savaites. Kodėl? Na, taip jau yra, tokia sistema. Tas pyktis po truputį kaupiasi, dalis žmonių jo negali išreikšti, nes dirba pusantro arba dviem etatais, jiems nebelieka laiko to reikšti. Dabar atsirado ir įrankis parodyti tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei, kad mums skauda dėl šios sistemos ir norime pokyčių“, – aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...