J. Petrauskienė: Seimas pritars vyriausybės pasiūlytam universitetų jungimui

Kokią dalį siūlomos aukštojo mokslo pertvarkos pavyks įgyvendinti per šią švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kadenciją, kol kas niekas negali atsakyti.

Užvirus aršioms diskusijoms ir kilus akademinės bendruomenės pasipriešinimui, nebeaišku, nei koks aukštųjų mokyklų skaičius optimaliausias, nei kas su kuo susijungs. Nepaisant to, ministrė įsitikinusi, kad vyriausybės pateiktas variantas Seime neužstrigs. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su ministre J. Petrauskiene ir rektorių konferencijos prezidentu, VDU rektoriumi Juozu Augučiu.

– Ministre, ar esate įsitikinusi, kad Seimas palaimins jūsų reformą tokią, kokią mato ir pateikė vyriausybė?

J. Petrauskienė: Taip. Vyriausybė savo nuomonę išreiškė parengdama Seimo nutarimo projektą. Dabar diskusija vyksta akademinėje bendruomenėje ir sprendimai bus priimti Seime.

– Esate įsitikinusi, nepaisant to, kad Švietimo ir mokslo komitetas darė sprendimus nelaukdamas vyriausybės sudarytos darbo grupės sprendimo, nepaisant to, kad Seimo pirmininkas dabar sako, kad palaiko VDU siūlymą, o ne tai ką siūlo vyriausybė?

J. Petrauskienė: Aukštojo mokslo reforma siekiama sustiprinti kokybę. Tam yra trys žingsniai. Pirma, finansavimo sistemos keitimas (t. y. nuostatos, kurios turi būti įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme). Antra, kokybės užtikrinimo sistemos peržiūra. Tam reikia peržiūrėti studijų programų vertinimą. Ir trečia, siūlymas dėl universitetų tinklo. Vyriausybės nutarimu yra pateiktas planas, bet nėra pateiki receptai, kaip tą planą įgyvendinti. Todėl, kaip tą planą įgyvendinti dabar diskutuoja akademinė bendruomenė. Manau, kad bendruomenė, aptarusi viską su vyriausybe, siūlymus atneš Seimui, o ten sprendimai ir bus priimti.

– Pone Auguti, kaip manote, ar rektoriai pritars tokiai reformai?

J. Augutis: Rektorių konferencijoje mes išreiškėme palaikymą reformos siekiui, t. y. didinti mokslo ir studijų kokybę, efektyvinti universitetų infrastruktūros veiklą. Tam rektorių palaikymas tikrai yra.

– Tačiau nepritariate tam trečiam punktui, siūlymams, kaip universitetai turėtų būti sujungti?

J. Augutis: Rektorių konferencija tuo klausimu dar nėra pasisakiusi. Mes kiek kitaip matome žingsnius, kaip prie to prieiti. Siūlymas yra toks labiau racionalus, padaryti viską vienu metu. Kaune įkurti vieną universitetą, gal Kauno, gal jis galėtų vadintis ir VDU, mums tai būtų priimtina. Tik mes sakome, kad vienu metu reformuoti tokį didelį skaičių universitetų ir po to tokios įtampos, būtų šiek tiek rizikinga. Mes siūlome tą daryti atskirais žingsniais. Vienas pirmų žingsnių, ką mes siūlome, tai Kaune integruotis dviem universitetams VDU ir ASU. Jei ateityje universitetai bus jungiami į vieną, tai tikrai šie abu universitetai niekur nedingsta. Pačiam pagrindiniam reformos tikslui mes neprieštaraujame.

– Jūs norite VDU ir LEU susijungimo. Dar kalbate apie ASU ir galbūt LSPU. Vyriausybė siūlo prijungti ir KTU. Kuo jums netinka KTU?

J. Augutis: Jis puikiausiai tinka, tik mes nenorime labai stipriai rizikuoti, jungiant tokias dideles bendruomenes. Jei skaičiuotume visus tuos didelius universitetus, kurie čia pakliūtų, tai priartėtume, prie 30 tūkst. studentų. Tai jau Europos masteliu nemažas universitetas, o Lietuvai tai labai didelis. Matome dar neišspręstus pirmuosius du klausimus dėl studijų kokybės ir finansavimo. Jei tai būtų daroma skubotai, suderinimas su bendruomenėmis būtų labai sudėtingas klausimas. Mes sakome tik, kad reikia eiti žingsnį po žingsnio.

– Ministre, ar jūs linkę nusileisti?

J. Petrauskienė: Prasidėjo diskusijos, jau du universitetai (VDU ir ASU) išreiškė savo valią. Viena yra institucijos ir jų pavadinimai. Tai yra atskiras, labai svarbus klausimas. Tačiau svarbiausia, kaip susijungs studijų programos, mokslinės bendruomenės. Aukštajame moksle pati didžiausia vertybė yra akademinė bendruomenė. Pirmiausia turi būti kalbama ne kas su kuo, o kas vardan ko.

Aukštajame moksle pati didžiausia vertybė yra akademinė bendruomenė. Pirmiausia turi būti kalbama ne kas su kuo, o kas vardan ko.

– Tai kodėl visi kalba kas su kuo, o ne kas vardan ko?

J. Petrauskienė: Pirmasis žingsnis jau yra žengtas. Kartu su rektorių konferencija šiemet pakėlėme priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinį balą. Kitąmet kalbame apie 4 balus. Tai yra realūs pokyčiai. Jei universitetai nesijungs, tai, pavyzdžiui, Kaune yra universitetų, kurie keliant kartelę netektų daugiau kaip 60 proc. esamų studentų. Pirmiausia, tai būtų žala pačioms akademinėms bendruomenėms. Turėtų būti kalbama labai plačiai. Kviečiame visus Kauno universitetus į dialogą. Kokia prasmė turėti 4 socialinių mokslų fakultetus ir besidubliuojančias studijų programas? Kokia prasmė turėti kelis technologijų fakultetus? Todėl vyriausybė ir siūlė Kaune kurti universitetą. Koks galėtų būti pavadinimas, tai ne vyriausybės teisė tą pasakyti, tą turi nuspręsti pati akademinė bendruomenė. Apie tai diskusija ir turėtų vykti.

– Jūs sakote, kad dabar yra pretenzijų dėl to, kaip universitetas vadinsis?

J. Petrauskienė: Nuomonių yra įvairių. Yra labai jautriai sureaguota ir norisi išsklaidyti tą mitą, kad tas universitetas vadinsis Kauno universitetu. Darbo grupės siūlyme, nepaminint nei vieno universiteto pavadinimo, buvo pasiūlytas Kauno sąlyginis universitetas. Istoriniai etapai buvo įvairūs, buvo ir VDU ir Lietuvos universitetas ir Kauno universitetas. Dėl to apsispręsti gali pati akademinė bendruomenė. Esmė yra studijų programų sinergija, mokslo bendruomenių sinergija. Todėl, manau, reikia susėsti visų keturių universitetų rektoriams, taryboms ir senatams. Tada nutartume, kiek tų universitetų pajėgūs susijungti ir tada tą siūlymą atnešti į Seimą.

– Jūs sakote, kad dabar reikia sėdėti ir svarstyti. Bet kodėl nėra sėdima ir svarstoma, kai ta reforma yra rengiama? Rektoriau, ar jūsų ta darbo grupė klausė?

J. Augutis: Ta darbo grupė gal laiko neturėjo. Labai suspaustas laikas ir visi tą suprantame. Tai, ką ministrė mini apie studentų skaičius, tai yra tiesa. Universitetai irgi tą mato. Pavyzdžiui, LEU ir VDU kalbėti apie tai pradėjo dar prieš dvejus metus, kai jokios reformos dar nebuvo. Tas klausimas universitetams buvo aiškus dar seniau. Būtent pateiktame plane nurodome, jog sumažinsime  programas 35 proc. per abu universitetus, jei vyktų toks jungimasis. Mes konsoliduojame mokslinį potencialą, kuriame naujos kartos mokytojų rengimo sistemą ir t.t. Lygiai tą patį mes darysime su ASU. Tie darbai dar laukia. Tikrai neliks dviejų ekonomikos ar vadybos fakultetų, ateityje jų turi sumažėti. Tai yra neišvengiama. Klausimas tik ar tai daryti vienu žingsniu, ar keliais. Suprantu, kad visuomenė laukia to vieno žingsnio. Tačiau reikia suprasti ir kitą pusę, yra tam tikra baimė, neišspręsti finansavimo klausimai. Mes siūlome žingsnis po žingsnio pereiti prie trijų universitetų. LSMU iš esmės jis tą ir padarė sakydamas, kad dar šiek tiek pabus už tos reformos ribų, bet tai nereiškia, kad ta reforma nebus padaryta iki galo, greičiausiai kad bus.

– Ministre, kada ta reforma galėtų būti įgyvendinta? Jūsų kadencijos tam užteks?

J. Petrauskienė: Yra padaryti labai svarbūs žingsniai. Diskusijos gali vykti be galo. Yra labai svarbu fiksuoti sprendimus. Vyriausybė pateikė viziją, dabar ateina kitas etapas, kaip tą viziją realizuoti. Tas etapas yra Seime. Labai tikiuosi, kad Seime prasidėjus svarstymams iki 2018 m. birželio bus parengti siūlymai, kaip institucijos galėtų jungtis. Pats sprendimas gali būti fiksuotas Seime, kokio rezultato mes siekiame.

– O jūsų koks matymas? Tikitės, kad per kadenciją pavyks kažką padaryti?

J. Petrauskienė: Be jokios abejonės. Žinoma, universitetų, akademinių bendruomenių, kultūrų jungimasis yra labai sudėtingas ir ilgas procesas. Tą rodo ir pasaulio patirtis. Universitetai jungiasi penkerius metus ir ilgiau. Tačiau sprendimai priimti su finansavimo sistemos pertvarka, turi padėti tuos siūlymus realizuoti.

– O jūs jau žinote, kaip tai atrodys?

J. Petrauskienė: Yra išsakyti aiškūs siūlymai, dabar jie turi būti konkretizuoti metodikomis. Pasiūlytas nemokamas bakalauras ir taip pat pasiūlytos sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Tai nėra baltas popieriaus lapas, yra daug pasaulio patirčių. Sutarčių pagrindinis principas yra orientuoti finansavimą ne į priimtų studentų skaičių, kaip yra dabar, bet pereiti prie finansavimo pagal rezultatus.

– Rektoriau, ar pavyks įgyvendinti tą visą pertvarką?

J. Augutis: Tai, ką siūlo VDU kartu su partneriais, tai tikrai mes galėtume garantuoti, kad pavyktų. Ar sugebėsime pasiekti daugiau, priklausys ir nuo kitų dalykų, nuo bendruomenių apsisprendimo. Jei neturime garantijos, kad viską galime padaryti iš karto, tai neatsisakykime padaryti bent jau dalies.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Kaip tarybiniais laikais KOLUKIU STAMBINIMO VAJUS

Bronx

Bronx portretas
Kada tos nesamones baigsis?25 metai vis negali nusistovet su tom savo reformom!

Anonimas

Anonimas portretas
vai,vai...aukštajame moksle pati didžiausia vertybe-AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ.O kas negerai,kad ta bendruomenė,sukaupusi didelę patirtį, dirbtų ir toliau atitinkamos pakraipos universitetuose?.Ar būtina viską sujaukti tokiai nenuosekliai "ministrei"?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių