J. Kairys: tokios neteisybės, kokia dabar Lietuvoje, nebuvo net sovietmečiu

– Ar jūs turite kokį nors talismaną, be kurio nekylate į dangų?

– Tikrai neturiu. Galite klausti ir apie Dievą – atsakysiu, kad man varžtas, kuris laikys mano lėktuvą, bus daug svarbesnis nei malda prieš skrydį. Tikiuosi, niekas nesupyks, bet kuo toliau nuo mistikų, arčiau prie realybės. Girdėjau, kad yra lakūnų, kurie naudoja ir šventintą popierių.

– Ko reikia norint atlikti „mirties kilpą“? Ir kodėl toks baisus pavadinimas?

– „Mirties kilpa“ yra pati paprasčiausia figūra. Kai dviviečiu lėktuvu skrendi su žmogumi, kuris tavimi tiki, pasiūlai padaryti „mirties kilpą“. Ką reikia daryti? Traukti vairalazdę. Kaip ją traukti? Ne per daug plėšti, o traukti. Jei žmogus tavimi tiki ir klauso, ką reikia daryti, gali pats padaryti „mirties kilpą“, net prieš tai jos niekada gyvenime nedaręs. Tai sakau iš patirties.

– O kuri figūra pavojingiausia?

– Vadinamoji „J“ raidė. Tai lėktuvas, besisukantis žemyn milžinišku greičiu – 2 apsisukimai per sekundę. Lėktuvas tuomet „eina“ žemyn kaip vilkelis, piešia J raidę. Tai – pati kiečiausia figūra, kiek esu matęs istorijoje.

Yra įvairiausių figūrų ir kombinacijų. Viskas priklauso nuo lėktuvo ir žmogaus galimybių, pasiruošimo. Gali daryti viską, ką tik sugalvosi ir ką leis lėktuvas.

– Jūs mėgstate riziką.

– Nė vienas kaulas nesulaužytas.

– Bet darote tokius triukus, kad nelaimės atveju apie lūžusius kaulus kalbėti nebūtų prasmės.

– Norinčių lipti į ugnį nedaug. Nesakau, kad rizika yra labai malonus dalykas, bet kartais tenka rizikuoti.

– Kiek ir kokių lėktuvų dabar turite?

– Niekada nesijauti patenkintas – visada nori turėti dar geresnį. Sveikatą esu atėmęs nemažai lėktuvų. „Superinių“ lėktuvų, kurių man reikėdavo, turėjau po du tris. Jie buvo skirti varžyboms ir ypatingiems pasirodymams. Anksčiau skraidydavome „Jak“ lėktuvais – tuomet buvo loterija, kas žus kitas. Buvo „Jak-50“ ir „Jak-52“. Vėliau atėjo laikas baigti „loterijos erą“, kai pradėjo konstruoti „Su“ lėktuvus. Aš tuomet buvau šių lėktuvų konstruktorių konsultantu, kol jie buvo kuriami ir tobulinami. Sovietmečiu buvau ir lakūnas bandytojas. Dabar turiu „Su-31“, taip pat „Juka“, kuris yra Kinijoje ir su kuriuo spalio mėnesį dalyvausiu viename šou. „Su-26“ lėktuvas sudužo Egėjo jūroje.

– Kokie artimiausi jūsų planai?

– Dabar iškeliauju į Bukareštą – pasiimsiu lėktuvą iš ten buvusio šou. Vėliau skrisiu į Lenkiją. Toliau – vėl prie Juodosios jūros, kur taip pat dalyvausiu aviacijos šventėje. Spalio mėnesį dalyvausiu šventėje Kinijoje. Su grupe „Oro banditai“ esu pakviestas į Australiją 2019 m., Naujoje Zelandijoje pasirodymą surengsiu prieš kitų metų Velykas. Kitąmet dalyvausiu ir Švedijoje, esu kviečiamas į visus šou, kurie bus Graikijoje.

– O Lietuva? Ar jus dar pamatys lietuviai, skrendantį po tiltais?

– Nežinau. Lietuviai paskambina likus savaitei ir pakviečia. O aš turiu planų – juk ir lėktuvą parskraidinti reikia. Neturiu galimybių dalyvauti Lietuvoje tik tam, kad gražiai paplotų. Man reikia įveikti didelius atstumus ir pasiruošti.