Istorikas: turi būti laikomi ne tik šaudžiusieji, bet ir saugojusieji žudynių vietas

Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi ne tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, sako istorikas Alfredas Rukšėnas.

Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai.

„Žydšaudžiais galima laikyti visus operacijos dalyvius, net jeigu ir nespaudė gaiduko, bet jie sudarė sąlygas įvykdyti tas operacijas“, – pirmadienį per diskusiją Seime sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas.

Istoriko teigimu, anksčiau samprotauta, kad jeigu asmuo tik saugojo žudynių vietą, tai jis nėra žydšaudys, nors ir dalyvavo operacijoje.

Pasak jo, žinoma, kokie batalionai vykdė žydų genocidą, tačiau nustatyti konkretaus žmogaus dalyvavimą ar indėlį – sudėtinga.

A.Rukšėnas svarstė, kad labai apytikriais skaičiavimais, žydšaudžių lietuvių skaičius gali siekti 6 tūkstančius.

„Remiuosi tuo darbu, kuris susijęs su Melamedo sąrašo tyrimu, kurį mes pradėjome tirti 2009-aisiais, remiuosi Arūno Bubnio duomenimis ir remiuosi tuo darbu, kurį esu parengęs apie Holokaustą Kretingos apskrityje 1941 metais. Aš tuos duomenis sugretinu ir man atrodo, kad bent tų, kurie dalyvavo tiesiogiai, kurie šaudė, galėtų būti iki 6 tūkstančių“, – sakė istorikas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nebuvo žmonių, kurie inicijavo genocidą kaip visuomeninį procesą, tai buvo okupacinės valdžios nuleista užduotis.

Pasak A.Rukšėno, reikėtų padaryti tokį istorinį tyrimą, kur būtų suregistruotos kiekvieno genocido dalyvio funkcijos: tie, kurie užsiėmė žydų sąrašų sudarymu, kurie užsiėmė turto nusavinimu, kurie varė į getus ir kurie dalyvavo masinėse žudynėse.

Istorikas pabrėžė, kad galima nustatyti apytikrį genocido dalyvių skaičių, bet ne pilną jų sąrašą.

„To tikrojo sąrašo tikrai niekuomet nepavyks sudaryti. Bet apytikrį skaičių, kuris atspindėtų realų, manau, kad įmanoma. Bet tas skaičius bus statistinis įvardijimas, jis nereikš, kad po kiekvienu skaičiumi slypi vardas, pavardė. Žinotume dalį pavardžių, bet ne visas“, – teigė A.Rukšėnas.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Seimo narys Emanuelis Zingeris priminė, kad šių metų birželį kaip tik sueina 75 metai, kai prasidėjo masinės Lietuvoje gyvenusių žydų žudynės.

„Per pirmą pusmetį žuvo didesnė dalis Lietuvos žydų, daugiau nei 60 procentų“, – sakė jis.

Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius pabrėžė, kad jeigu dabar nebus atliktas tyrimas apie žydų genocido vykdytojus Lietuvoje, kyla pavojus, jog visa lietuvių tauta bus laikoma žydšaudžiais.

Diskusiją „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ surengė Seimo parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija. Partneris – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.