Istorikas Z. Butkus: tada buvome vieningi

Penktadienį sueis 24-eri Baltijos keliui. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

"Kalbant apie Baltijos kelią, tai buvo bendras visų Baltijos šalių žingsnis, negalima sakyti, kad lietuviai čia kokie nors ypatingi. Mes vis norime pasipuikuoti, akcentuodami, kur buvome pirmi, ką aplenkėme", – interviu "Vilniaus dienai" teigė istorikas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros vedėjas profesorius Zenonas Butkus.

– Dar 1986 m. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, buvo visiškai politiškai paklusnios šalys. Kas nutiko, kad jau 1989 m. jos virto tikromis maištininkėmis ir suorganizavo Baltijos kelią. Kaip atsitiko, kad pasyvi visuomenė metė tokį iššūkį?

– Pertvarka SSRS prasidėjo į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui 1985 m. Pokyčius didžiąja dalimi nulėmė ir lietuvių tautos istorinė patirtis.

Be to, anksčiau būta Sovietų Sąjungos reformų. Pavyzdžiui, po Josifo Stalino mirties Lavrentijus Berija kurį laiką valdė ir bandė liberalizuoti režimą.

1987–1988 m. lietuvių tauta, kaip patyrusi, apsižvalgė ir pamatė, kad pertvarka yra reali ir galima ja pasinaudoti bei iškelti istorinius nusikaltimus – Molotovo-Ribbentropo paktą, okupaciją – ir siekti savarankiškumo.

Baltijos kelio veiksmai buvo derinami. Visos Baltijos šalys veikė kartu. Estai rodė iniciatyvą. Estai ir dabar pažangesni. Dėl to, kad daugiau moterų yra toje visuomenėje.

– Tai didžiausia iniciatyva kilo iš Estijos?

– Taip kategoriškai neteigčiau. Veiksmus derino visos trys šalys. Visose jų buvo įvairių sąjūdžių – kultūrinių, gamtosaugos.

– Baltijos kelias – tai savotiškas referendumas Maskvai?

– Taip, tai labai svarbus etapas. Jis daug lėmė ir suvienijo Baltijos šalis, iškėlė jų problemas pasaulyje: kad jos nėra savarankiškai, savanoriškai įstojusios į SSRS būtent dėl tarptautinio Molotovo-Ribbentropo pakto.

Žinia, rugpjūtį visi atostogauja. Didžiausi nusikaltimai daromi prieš aušrą ir per atostogas. Adolfas Hitleris, J.Stalinas ir Viačeslavas Molotovas rengė sąmokslą, o Lietuvos diplomatai atostogavo.

1989 m. Baltijos kelias – didelis žingsnis link Lietuvos laisvės.

– Į Baltijos kelią labai aštriai sureagavo Maskva, bet lietuviai neišsigando. Kas tai nulėmė?

– Maskva iš tiesų labai skausmingai reagavo. Išplatintas Politbiuro pareiškimas, kuriame buvo grasoma, kad kils grėsmė tautų likimui, įvyks genocidas.

O neišsigando dėl to, kad Sąjūdžio lyderiai buvo adekvatūs. Buvo labai gerai surašytas atsakymas SSRS. Buvo aiškiai klausiama, dalykiškai, kas valdo sovietų ginkluotąsias pajėgas. Kuris organas? Politbiuras. Nerinkti žmonės valdo galingą karinę jėgą su atominiu ginklu. Buvo tiesiog aiškiai keliami svarbūs klausimai.

– Sutiktumėte su teze, kad prie Sąjūdžio labiausiai prisidėjo to meto intelektualai.

– Ne. Iniciatyva vis tiek kilo iš apačios. Neįmanoma, kad kas sukurstytų tautą. Tauta nuo seno yra objektyviai organizuojantis veiksnys – dalyvavo visi. Tiesa, nė vienas sąjūdis nevyksta be vadų. Žmonės, turintys savo interesų ir idėjų, iškelia lyderius.

Tai ir čia buvo bendras tautos sąjūdis, visų gyventojų, o tarp jų iškilo lyderiai intelektualai – labiausiai išsilavinę, išmanantys istoriją, suprantantys, kas buvo tas tarptautinis nusikaltimas.
Intelektualai vaidino svarbų vaidmenį, bet visgi bruzdėjimas prasidėjo iš apačios. Daugelis žmonių išėjo į viešumą. Žinoma, tuo, kas buvo žinomesnis, labiau pasitikėta.

– Kurioje šalyje sąjūdis veikė veiksmingiau?

– Baltijos šalys ėjo panašiu keliu. Bet, kaip man atrodo, Lietuvos tas sąjūdis veikė veiksmingiau negu Latvijoje ar Estijoje. Kad ir kaip ten būtų, atkūrus nepriklausomybę, estai veikė efektyviau. Pirmiausia įsivedė valiutą ir vykdė privatizaciją, o Lietuvoje viskas vyko atvirkščiai. Gali būti, kad tai, kaip teigia kolega Zenonas Norkus, ir nulėmė Lietuvos atsilikimą.

Iš tiesų, kalbant apie Baltijos kelią, tai buvo bendras Baltijos šalių žingsnis, negalima sakyti, kad lietuviai čia kokie nors ypatingi. Mes vis norime pasipuikuoti, akcentuodami, kur buvome pirmi, ką aplenkėme.

Kuo Lietuvos visuomenė buvo ypatinga, kad priešinosi? Manyčiau tuo, kad išmanė istoriją, perduodamą iš kartos į kartą. Suvokė savo valstybingumą nuo viduramžių, žinojo apie sukilimus, rengtus kartu su lenkais ir t. t.