- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys.
Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys.
„Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą prie dabartinio Gdansko. O liepos 26 d. nedarbingos moterys su vaikais iš Štuthofo buvo išgabentos į Aušvico koncentracijos stovyklą“, – primena jis.
Istoriko teigimu, iš išlikusių nacių dokumentų yra žinoma, kad tą dieną į Aušvicą buvo išgabenti 1 893 Kauno ir Šiaulių getų žydai – 801 moteris, 546 mergaitės ir 546 berniukai. Absoliuti dauguma kalinių žuvo, o kiek liko gyvų, deja, nėra žinoma: „Yra tik vienas dokumentas, kurį man pavyko surasti Štuthofo muziejaus archyve, apie ešeloną iš Štuthofo į Aušvicą. Daugiau reikėtų ieškoti Aušvico muziejaus archyve, tačiau man pačiam kol kas ten neteko padirbėti. Gal kitiems Lietuvos istorikams tai pavyks ir bent jau išsiaiškinsime apytikrį Aušvice žuvusių Lietuvos gyventojų skaičių.“
Taip pat, pabrėžia A. Bubnys, be politinių kalinių, Aušvicas buvo bene didžiausia romų genocido vieta – ten nužudyta apie 19 tūkst. Europos romų. „Buvo ir pavienių politinių kalinių, ne žydų tautybės, kurie pateko iš Lietuvos į Aušvicą, bet tokių buvo gerokai mažiau“, – pastebi jis.
Istoriko žiniomis, apie 90 proc. Aušvico aukų buvo būtent žydų tautybės žmonės iš įvairių Europos šalių: daugiausia – iš Vengrijos (apie 400 tūkst.) ir Lenkijos (apie 250 tūkst.). O LRT radijo bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto priduria, kad iš Aušvico buvo ir mėginimų pabėgti, tačiau tai pavyko tik 180 kalinių.
„Aušvico-Birkenau muziejuje turėtų apsilankyti kiekvienas. Ten galima iš tikrųjų pajausti, ką tai reiškia ir ką žmogus sugeba padaryti kitam žmogui. Kraupi vieta. Buvę kaliniai alpsta prie mirties sienos vien nuo prisiminimų, nors praėjo 70 metų“, – teigia ji.
Anot N. Druto, dar vienas svarbus faktas, kurį interviu priminė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, tas, kad išvadavimas Lenkijai ir kitoms šalims nereiškė tikros laisvės: „Iš koncentracijos stovyklos išlaisvinti lenkų kaliniai paskui sėdėjo komunistinės Lenkijos kalėjimuose. O po karo kai kurie netgi buvo nubausti mirties bausme už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime. Taigi iš tikrųjų ši data verta, kad apie tai kalbėtume visi.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-351
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius6
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...