Įstatymo spraga valstybei mauna kelnes

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Valstybė pritvinkusi nereikalingo turto. Jį išlaikyti kainuoja tūkstančius. Parduodant turtą pastebima tendencija, kad už grašius įsigyjamas ne objektas, bet iš valstybės nuomojama žemė.

Bene akivaizdžiausias to pavyzdys – Susisiekimo ministerijai pavaldžios Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) turto pardavimo epopėjos.

Šių metų pradžioje Valstybės kontrolė pristatė auditą, kurio metu aiškinosi, kaip valdomas ilgalaikis valstybės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurie priklauso 726 turto valdytojams.

Šį turtą išlaikyti kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. eurų. Konstatuota, kad valstybės nekilnojamojo turto valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio – gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kitos paskirties – turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai.

Akvilės Snarskienės nuotr.

"Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan. tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti", – teigė Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Auditoriai pabrėžė, kad Seimo ir Vyriausybės, įgyvendinančių valstybės nekilnojamojo turto savininko funkcijas, priimti sprendimai dėl šio turto valdymo ne visada orientuoti į didžiausios naudos visuomenei užtikrinimą

Reikia keisti įstatymus

Taigi valstybė, užuot gavusi iš nenaudojamo turto pajamų, atvirkščiai, vos ne ketvirtį milijono eurų kasmet atrėžia jam išlaikyti.

Viena iš problemų, dėl kurios kyla bėdų, yra valstybės įmonių politika: jos išsinuomoja iš valstybės sklypus, neva reikalingus pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, o vėliau žemė pernuomojama ant jos objektą nusipirkusiems privatiems subjektams. Taigi, užuot pastatus pardavus su žeme, valstybė negauna tikėtinų pajamų, o tenkinasi nedideliais nuompinigiais.

Viena iš tokių įmonių – Telecentras, praėjusiųjų metų gruodį Kaune, Žaliakalnyje, ir Klaipėdos rajone, Giruliuose, faktiškai už centus pardavęs kelis nekilnojamojo turto objektus su iš valstybės nuomojama žeme. Naujieji pirkinių savininkai žemė taip pat nuomosis, tačiau ant jos, nugriovę pirktus statinius, galės pigiai statyti naujus.

"Reikėtų taisyti įstatymus, kad tokių atvejų nebūtų ir valstybės įmonės, parduodamos statinius ir įrenginius, grąžintų sklypus valstybei. Neretas atvejis, kad privatūs investuotojai siekia pakeisti žemės paskirtį – iš infrastruktūros į gyvenamąją, taip padidinant paties sklypo vertę. Taigi už grašius užvaldomas sklypas, jame pastatomas, sakykime, daugiabutis ir taip tiek valstybė, tiek mokesčių mokėtojai tampa labdaros tiekėjais verslui.

Valstybės įmonei pakeitus žemės paskirtį, jau savaime galima gauti didesnę kainą. Tačiau toks kelias nesirenkamas, o turtas parduodamas pusvelčiui", – dienraščiui sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

Pasak P.Urbšio, valstybinės institucijos dažniausiai užima susitaikėlišką poziciją – yra taip, kaip yra, ir nereikia nieko keisti: "O pozicija turėtų būti tokia, kad iš valstybinio turto būtų gaunama maksimali nauda. Jei dalį valstybinio turto parduodi, kitos dalies ne – skriaudi save ir mokesčių mokėtojus."

P. Urbšys/K.Kavolėlio (BFL) nuotr.

Telecentre – korupcijos tvaikas?

Telecentrui priklausantis turtas Kaune, Giruliuose, Visagine ir Anykščių rajone bus parduotas aukcione. Kaip ir ankstesnius aukcionus, pastarąjį rengs ta pati Vilniuje registruota bendrovė "Newsec", kuri susižers nemažą pelną.

Įsigilinus į Telecentro direktoriaus Remigijaus Šerio ir šios bendrovės draugystę, kyla nemažai abejonių dėl galimos korupcijos.

Redakcijai pavyko gauti 2016 m. sausį R.Šerio pasirašytą dokumentą ant firminio Telecentro blanko "Rekomendacinis laiškas". Jame R.Šeris patvirtina, kad Telecentras "su UAB Resolution Advisers (Newsec) yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį dėl konsultacinių paslaugų ir tarpininkavimo, susijusių su nekilnojamojo turto strateginiu vertinimu, potencialių pirkėjų paieška ir pardavimu". Rašto pabaigoje valstybinės įmonės vadovas rekomenduoja "Newsec" kaip patikimą patarėją nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo ir efektyvaus panaudojimo klausimais".

Galima spėti, ar kartais toks rekomendacinis laiškas bendrovei neatvėrė kelių teikti paslaugas kitoms valstybinėms institucijoms. Keistas sutapimas: 2016–2017 m. bendrovė paslaugas teikė net penkioms valstybinėms institucijoms, su kuriomis buvo sudarytos aštuonios sutartys. Tačiau paslaugos tiekėjas "Neswec" pasirinktas laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo – to nepadaryta Telecentro atveju.

Jei dalį valstybinio turto parduodi, kitos dalies ne – skriaudi save ir mokesčių mokėtojus.

Trumpas komentaras

Redakcija paprašė Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus Telecentras, pakomentuoti minėtą rekomendacinį laišką, nes neteko susidurti ar girdėti, kad panašius raštus privačiam verslui rašytų valstybinių institucijų vadovai.

Po dviejų parų susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė atsiuntė tik tokį viceministro Pauliaus Martinkaus komentarą: "Tai yra įmonės ir jos valdybos atsakomybė. Tikimės, kad bus vadovaujamasi aukščiausiais gerosios praktikos standartais."

Toliau – dar labiau intriguojantys faktai. 2012 m. rugpjūčio viduryje R.Šeris pareiškia besitraukiantis iš tuomečio TEO antrinės įmonės "Lintel" generalinio direktoriaus pareigų. "23 metai dirbant TEO įmonių grupėje yra tikrai ilgas laiko tarpas, po kurio esu pasiryžęs reikšmingiems pokyčiams ir tolimesniems iššūkiams", – tada viešai teigė R.Šeris. Tačiau tik 2013 m. vasario mėnesį R.Šeris pradėjo vadovauti "Dvarčionių keramikai", kuriai dėl milijoninių įsiskolinimų grėsė bankrotas. Netrukus taip ir nutiko.

O štai tuo metu, kai R.Šeris vadovavo "Lintel", bendrovės vardas suskambo STT pranešimuose. Mat Vilniaus apygardos prokuratūra sustabdė TEO administracinio penkiolikos aukštų pastato statybą išaiškėjus, kad jos dokumentai suklastoti. Pasirodo, vietoj visose institucijose suderintų dokumentų, kad galima statyti dvylikos aukštų pastatą, "Lintel" atstovai Vilniaus savivaldybei pateikė dokumentus, leidžiančius statyti penkiolikos aukštų pastatą. Preliminariais ekspertų skaičiavimais, trimis aukštais ūgtelėjus administraciniam pastatui, jo plotas padidėtų 1 500 kv. m, o kaina išaugtų daugiau maždaug 3 mln. eurų.

2013 m. vasarą R.Šeris atsisveikina su "Dvarčionių keramika" ir tik gruodį paskiriamas Telecentro direktoriumi. Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavo šiuo metu skandalingose korupcijos istorijose su koncernu "MG Baltic" besimurgdantis Eligijus Masiulis. Tačiau su statybų verslu R.Šeriui taip ir nepavyko susidraugauti.

Dienraštis jau rašė, kad 2015 m. rugsėjį "MG Baltic" antrinė bendrovė "KG valda" Vilniuje, Viršuliškėse, už daugiau kaip 6 mln. eurų iš Telecentro įsigijo apie 7,26 ha ploto sklypą su statiniais. Šiame sklype bendrovė planavo statyti daugiabučius. Remiantis Registrų centro pateiktais duomenimis, kai sklypas buvo įvertintas 2009 m. pradžioje, jo vertė rinkoje siekė 16,337470 mln. eurų. 2014 m. pradžioje valstybei priklausantis sklypas 58 metams išnuomotas Telecentrui. Šią sutartį pavyko nutraukti tik įsikišus Generalinei prokuratūrai.

"MG Baltic" ausys kyšojo ir tiesiant Vilniaus vakarinį aplinkkelį. Koncerno antrinė įmonė "Ligreta", valdžiusi tris 3,1 ha aplinkkeliui reikalingus sklypus, dėl dviejų sklypų siūloma išpirkimo kaina nesutiko. "Ligretos" savininkų istorijoje – ne tik "MG Valda". Registrų centro duomenimis, 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais vienintelė įmonės akcininkė buvo bendrovė "Management and Accounting Services". Jos akcininkai – žinomos advokatų kontoros "Lawin" vadovas Rolandas Valiūnas bei jo kolegos Jaunius Gumbis ir Žilvinas Zinkevičius. Jie "Ligretos" kontrolę perleido kompanijai "AGAR Wealth Management", jos akcininkai – verslininkai Ugnius Meidus, Andrius Stonkus, Andrius Vitkus ir Ričardas Čepas. "AGAR Wealth Management" į milijoninę sumą už žemę pretenduojančią bendrovę "MG Valdai" perleido 2014 m. gegužę.

Žiūrim, ką turim: R.Čepas – "Neswec", kuri aukcionuose parduoda Telecentro turtą, steigėjas. U.Meidus – dabartinis "Neswec" vadovas. Kaip tvirtinama viešuosiuose skelbimuose, Telecentro turtą parduoda brokeris Andrius Meidus – U.Meidaus brolis. Taigi kyla pagrįstų įtarimų, ar rekomendacinį laišką, girdamas bendrovę "Neswec", rašęs R.Šeris tikrai vadovavosi, kaip mano susisiekimo viceministras, "aukščiausiais gerosios praktikos standartais".


Komentaras

Laimonas Čiakas

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius

Jei keičiasi pastatų savininkas, Nacionalinė žemės tarnyba žiūri, kad valstybė nepatirtų žalos. Mes peržiūrime nuomos sutartį, pasitiksliname, ar iš tikrųjų žemės yra tiek, kiek reikia pastatui eksploatuoti – galbūt žemės reikėtų mažiau, negu priklausytų.

Tačiau reikia pripažinti, kad iš tikrųjų yra piktnaudžiaujama, kai iš valstybės įsigyti pastatai yra arba neeksploatuojami, arba vietoj jų iš valstybės nuomojamoje žemėje bandoma statyti kitus pastatus. Pastaruoju atveju privatus verslas uždirba pajamas, o valstybei tenka tiktai nuompinigiai. Taigi vargu ar valstybė patiria maksimalią naudą.

Yra ir kitas variantas, kai žemės sklypą galima būtų parduoti. Tačiau valstybė turėtų apsispręsti, kada prasminga valstybinę žemę nuomoti, o kada ekonomiškiau ir naudingiau parduoti.

Šiuo metu Seime kelią skinasi Žemės įstatymo pataisos, kurios galbūt padėtų išjudinti situaciją, kai verslas negali nieko daryti. Mat su verslu nutraukiamos sutartys, jei jis nenaudoja pastatų, nors vietoj senų galėtų statyti naujus statinius, jei tai neprieštarauja teritorijos bendrajam planui. Įstatymo pataisos numato, kad valstybei priklausančiuose sklypuose stovinčių statinių savininkai, norintys juos rekonstruoti ar griauti ir statyti naujus, turės papildomai susimokėti. Tie, kurie jau pradėję įgyvendinti projektus, turės sumokėti 20 proc. sklypo rinkos vertės. Likusieji privalės žemės plotą nusipirkti. Tai bus galima padaryti ne aukcionu būdu.

Dabar įsigyjamas neaiškios paskirties pastatas, valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma pastatui eksploatuoti, o po kurio laiko paaiškėja, kad pastato įgijėjas net nepuoselėjo planų pastatą eksploatuoti, mat ketina statyti, sakykime, daugiabučius, kitokius objektus ant valstybinės žemės. Kitaip sakant, verslininkas planuoja gauti pajamų pardavus pastatytą objektą, o valstybė iš to naudos neturi, nes visą grietinę pasiima projekto plėtotojas. Taigi Žemės įstatymo pakeitimas yra kompromisinis variantas – susimokėkite valstybei ir valstybė tada leidžia statyti.

Žinoma, valstybinę žemę įsigyti verslui neracionalu: kam pirkti ir didinti savikainą, kai galima siekti statyti ant nuomojamos žemės. Tokia strategija iki šiol ir egzistuoja: įsigyjamas statinys, aplink jį suformuojamas nepagrįstai didelis žemės plotas, pastatomas naujas statinys, o valstybė negauna jokios naudos, gauna tą patį nuomos mokestį.

Gaila, kad dar neturime vizijos, kuriose vietose, kada ir kokie kriterijai lemia, kad nekilnojamąjį valstybės turtą parduotume kartu su žeme. Mat valstybės politika priklauso nuo kliento, plėtotojo. Jei asmuo nori žemę nuomoti, ji nuomojama, jei nori pirkti – žemė parduodama.

Tačiau yra ir nemaloni žinia pastatais susidomėjusiems verslininkams. Nacionalinė žemės tarnyba gali pasižiūrėti, ar, perrašant žemės nuomos sutartį, įstatymiškai pagrįstas būtent toks žemės plotas pastatui eksploatuoti. Kitaip sakant, įspūdis, kad, perkant pastatus, automatiškai nusiperkama ir nuomos teisė, yra neteisingas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
"Įstatymo spraga valstybei mauna kelnes" - jei jau valstybEI, tai gal kelnaites?.. :s

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuvos žemė tik išnuomojama kiek jos turime per keletą valandų skersai išilgai pervažiuotume.Nuomuoti tik nuomuoti.

pataisa

pataisa portretas
jei žemės nuomos mokestį, nors simbolinį, mokėtų ir savivaldybė ir ministerijos ir jų žinybos , tai kontorų susimažintų ir naudotų tik realiai reikalingus sklypus. O čia, Kauno savivaldybė Partizanų g. į aukcioną paleido kelis dešimtmečius nenaudotą vaikų darželį su dviem ha sklypu,nors žemės paveldėtojai iki šiol neatgauna jiems priklausančio turto, nes..."laisvų sklypų nėra". Tokiu atveju, kai valdiško (savivaldybės) turto pirkėjas tampa nauju valstybinės žemės, kurią naudoja komerciniams tikslams, nuomotoju,jam turėtų būti paskaičiuota keliskart didesnė nuomos kaina. Kad būtų galima žemės paveldėtojams išmokėti REALIAS KOMPENSACIJAS UŽ NATŪRA NEGRĄŽINTĄ JŲ TURTĄ. pVz, prie Šilainių senai kaunietei dar litais buvo sumokėta 6 tūkst., o dabar jos žemėje stovi trys nauji kotedžai...
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių