Įspūdžiai iš Sibiro: vietiniai užleisdavo lovas ir patys miegojo ant grindų

Kad istorija būtų gyva ir jaunimo patriotiškumas neblėstų, 2005 metais Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje gimė projekto „Misija Sibiras“ idėja – jau po metų jaunų žmonių ekspedicijos išsiruošė tremties keliais į Rytus.

Per visą laikotarpį norą dalyvauti išreiškė daugiau nei vienuolika tūkstančių žmonių. Pirmoji misija vyko trijose vietovėse – Irkutsko, Komijos bei Tomsko ir Krasnojarsko srityse. Kaip sako pirmasis projekto vadovas, norinčiųjų dalyvauti skaičius tuomet viršijo lūkesčius. Grupę žmonių teko atrinkti iš kelių šimtų.

Nuėję iki tikslo visi buvom su pūslėtomis kojomis, bet kas keisčiausia, vietiniai mus priėmė, užleido savo lovas ir patys miegojo ant grindų.

„Labai sunku apibrėžti keliais sakiniais atrankos kriterijus. Visi galvoja, kad būtinas privalomas kriterijus yra asmeninė šeimos istorija. To niekada nebuvo ir to tikrai nėra. Lygiai taip pat nėra svarbus kriterijus rusų kalbos mokėjimas. Taip pat nėra svarbu fizinė ištvermė, nes neabejoju, kad visi tai gali įveikti. Svarbiausia yra pasiryžimas ir noras kalbėti apie šitą ekspediciją. Ir, be abejo, vertybinės nuostatos. Tikrai būna tokių anketų, kai žmonės sako, kad čia būtų mano gyvenimo kelionė, gyvenimo ekskursija. Tai šitas projektas nėra ekskursija, nėra turistauti mėgstančių žmonių dar viena varnelė“, – pasakoja pirmasis projekto „Misija Sibiras“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Per ekspedicijas tvarkytos trėmimų vietos, apleistos lietuvių kapinės, misijos dalyviai susipažino su buvusiomis lietuvių tremtinių gyvenimo sąlygomis. Vienas pirmųjų misijos dalyvių Mindaugas Sinkevičius pasakojo, kad dar nenuvykus į Sibirą, komanda patyrė akibrokštą Maskvoje.

„Lietus merkė ir ėjom permirkę. Nesvarbu, kad turėjom kalnų batus, visokias priemones, pavyzdžiui, impregnuotus rūbus, tačiau buvom permirkę ir ėjom 30 kilometrų, o gal ir daugiau. Nuėję iki tikslo visi buvom su pūslėtomis kojomis, bet kas keisčiausia, vietiniai mus priėmė, užleido savo lovas ir patys miegojo ant grindų“, – pirmąją kelionę prisimena dalyvių M. Sinkevičius.

Daugiau – reportaže.