Interneto svetainė padės išsirinkti vertybiškai artimiausius kandidatus rinkimuose

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams gyventojai kviečiami pasitikrinti savo politines pažiūras ir palyginti jas su kandidatų pozicijomis.

Tam skirti specialūs testai pateikiami atnaujintame portale manobalsas.lt, kurį ketvirtadienį pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslininkai.

Visgi mokslininkai pažymėjo, kad renkantis, už ką balsuoti, reikėtų vertinti ir kontekstą - ne tik politikų ir rinkėjo pažiūrų artimumą, bet ir politikų praeitį, profesionalumą, charizmą, kurie nėra vertinami standartizuotas testais.

„Čia yra tik viena aspektas, o rinkėjui reikia vadovautis visa visuma“, - spaudos konferencijoje sakė TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

Internetinio rinkimų kompaso rengėjai gavo visų, išskyrus „darbietį“ Artūrą Paulauską, atsakymus į specialiose anketose pateiktus klausimus.

Tuo metu EP rinkimuose kandidatuojančių partijų pozicijas nustatė ir užkodavo nepriklausomi ekspertai, naudodami viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, partijų programas, politikų pasisakymus. Pastariesiems rinkimams skirtas testas yra visoje Europos Sąjungoje vykdomos iniciatyvos dalis.

Tiesa, Lietuvos ekspertai pateikia galimybę susipažinti tik su septynių partijų nuostatomis.

„Buvo įtrauktos tos partijos, kurios laimėjusios EP mandatų anksčiau arba kurios pagal apklausas turi šansų pereiti per barjerą“, - aiškino A.Ramonaitė.

Politologas Mažvydas Jastramskis savo ruožtu spaudos konferencijoje sakė, kad iš pretendentų į prezidentus anketų galima padaryti ir netikėtų išvadų, pavyzdžiui, liberalu viešojoje erdvėje dažnai laikomas Vilniaus meras Artūras Zuokas yra labiausiai prieš sistemos pokyčius pasisakantis kandidatas, o vienas liberaliausių yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė.

Pasak M.Jastramskio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikas išsiskiria prorusiška pozicija.

„Mes nemažai klausimų davėme apie Ukrainą ir Rusiją, pavyzdžiui - ar Lietuva turėtų remti po Maidano suformuotą Vyriausybę, ar Rusija yra grėsmė Lietuvos saugumui. Ir iš jų išvada, kad dauguma kandidatų yra orientuoti labiau į Vakarus, maksimalų balsų skaičių šioje dimensijoje surinko Z.Balčytis (...). Ta orientacija į Vakarus ir Rytus labai atskiria V.Tomaševskį - tai yra kandidatas, kuris daugelyje klausimų apie Rytus ir Vakarus turi pragmatišką - neerzinti Rusijos - poziciją“, - taip pat pasakojo M.Jastramskis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Juose varžysis septyni kandidatai. Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.

EP rinkimuose dalyvaus devynios partijos ir viena koalicija. Lietuva rinks vienuolika europarlamentarų.