Iki rugsėjo pabaigos paaiškės tyrimo dėl „meškiukų desanto“ rezultatai

Iki rugsėjo pabaigos turėtų paaiškėti teisėsaugos institucijų, tiriančių neteisėtą Lietuvos sienos kirtimą per vadinamąją pliušinių meškiukų akciją, veiklos rezultatai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

„Šiuo atveju nieko daugiau negalėčiau pasakyti be to, kad buvo pažeidimas, ir teisėsaugos institucijos jį tiria ir, matyt, kreipsis į Švediją paramos. Manau, kad iki rugsėjo pabaigos konkretūs teisėsaugos institucijų veiksmų rezultatai bus žinomi“, - antradienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė A.Anušauskas.

Seimo komitetas svarstė Lietuvos institucijų veiksmus, susijusius su vadinamuoju meškiukų desantu į Baltarusiją. Į posėdį buvo pakviesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros, Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos direkcijos, kariuomenės, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.

„Komitetas tikisi, kad institucijos išgirdo mūsų nuomonę, kur ką reikią papildyti, pataisyti. Bet šiuo atveju mes jokio konkretaus sprendimo nepriėmėme“, - sakė A.Anušauskas.Jis pabrėžė, kad liepos 4 dieną, kai švedų lengvasis lėktuvas su 1 tūkst. pliušinių meškiukų nuskrido į Baltarusiją ir grįžo neturėdami tam būtinų skrydžio leidimų, Lietuvos institucijos vadovavosi „mūsų įstatymais ir juos vykdė labai tiksliai paraidžiui“.

„Taip, yra įstatymuose tam tikrų spragų, ir institucijų atstovai, mes matėme, kad tikrai išgirdo, - dėstė NSGK pirmininkas. - Tačiau negali kaltinti pareigūnų, jei jie paraidžiui vykdė Lietuvos įstatymus, teisės aktus, jeigu juose ne viskas buvo numatyta.“

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad Aviacijos įstatyme apibrėžiant oro erdvės pažeidimo fiksavimą teigiama, jog tai yra visų institucijų veiksmai, kuriais nustatomas ir užregistruojamas oro erdvės pažeidimo faktas, bet toliau įstatyme, anot politiko, fiksavimas susiaurėja iki techninių vizualinių priemonių.

„Tačiau informacija gali būti gaunama pačiais įvairiausiais kitais būdais“, - mano parlamentaras.

Švedų aktyvistai paskelbė, kad liepos 4 dieną iš Lietuvos jie įskrido į Baltarusiją nedideliu lėktuvu ir išmėtė tūkstantį meškiukų šalies teritorijoje. Po to jie grįžo į Lietuvą. Švedai teigė taip norėję atkreipti dėmesį į žodžio laisvės ribojimus Baltarusijoje.Lietuvos institucijos teigė nebuvusios informuotos apie tokį švedų skrydį, tačiau iškart nefiksavo ir valstybės sienos pažeidimo. Iš pradžių buvus tokį skrydį neigė ir oficialios Baltarusijos oficialiosios tarnybos. Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Be to, Minskas po to kreipėsi į Lietuvą teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti sienos kirtimo atvejį.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, rugpjūčio viduryje, Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dar panesiu

dar panesiu portretas
O rezultatas jau dabar aiskus: savo salies siena saugojom ne mes, o estai; siena kirto privati iniciatyva, o ne sienos pazeidejas; o ir siena, jei taip placiau paziurejus, ne musu - Europos sajungos; ir, galu gale, vyriausybes vadova turim: “vadinkite mane, tiesiog, Kubilium (o, saviems as i varda ir tevavardi atsiliepsiu) ”.

mm

mm portretas
ES siena nuo ES piliečių nesaugoma. Čia ne sovietų sąjunga, kur bėgliai buvo šaudomi į nugarą. O Batka galėtų ir pats savo sienomis pasirūpinti, prieš tai mėnesį neaiškinęs, kad niekas niekur neskraidė
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių