I.Degutienė siūlo pagalvoti apie kitokią savivaldybių rinkimo tvarką

Seimo pirmininkė Irena Degutienė mano, kad turėtų būti diskutuojama, ar nevertėtų bent dalį savivaldybių tarybų narių rinkti tiesiogiai.

Trečiadienį I.Degutienė dalyvavo Seime surengtoje konferencijoje "Vietos savivalda ir bendruomenės Lietuvoje". 

Seimo vadovė pateikė tris siūlymus, kuriuos paragino įvertinti politinių diskusijų metu ir juos vėliau įgyvendinti.

Pirmiausia I.Degutienė pasiūlė po 2007 metų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo pakeisti savivaldybių rinkimų įstatymą taip, kad "bendruomenių atstovai įgytų lygias teises kartu su partijomis dalyvauti rinkimuose, taigi ir savivaldybių administravime".

Prieš trejus metus KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja galiojanti tvarka, kai kandidatus į savivaldybių tarybas kelia tik politinės partijos. Todėl Seimas įpareigotas iki 2011 metų savivaldos rinkimų pakeisti įstatymą taip, kad ir piliečių grupės ar bendruomenės galėtų kelti savo kandidatus į savivaldybės tarybas.

"Antra: siūlau rimtai apsvarstyti idėją pakeisti savivaldos rinkimų sistemą taip, kad vietos gyventojai galėtų turėti ne tik tiesiogiai rinktus savo atstovus Seime, bet ir savivaldybių tarybose", - sakė I.Degutienė.

Pusė Seimo narių renkama daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus, kita pusė - vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę sistemą, kai rinkėjai balsuoja už tik tose apygardose iškeltus kandidatus. Savivaldybės renkamos tik proporciniu būdu. Įgyvendinus Seimo pirmininkės pasiūlytą idėją bent dalis vietinių tarybų narių būtų išrinkta tiesiogiai nedidelėse apygardose.

"Ir trečia: siūlau vietos bendruomenes įteisinti kaip seniūnijų bendruomenes, kurios rinktų bendruomenių seniūną ir bendruomenių tarybas. Seniūnams turėtų būti suteikta teisė ir finansinės sąlygos patiems tiesiogiai spręsti žemesnio lygmens vietos bendruomenių problemas", - sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, bendruomenė yra vienas iš kertinių valstybės pamatų. I.Degutienė priminė, kad prieš rinkimus buvo siūloma sukurti Bendruomenių įstatymą, nustatantį bendruomenių steigimo tvarką, teises bei pareigas. "Tokio įstatymo būtinybė tebėra akivaizdi, tačiau manau, kad jo projektą turėtų pasiūlyti ir tarpusavyje suderinti patys bendruomenių atstovai", - teigė ji.

Tačiau konferencijoje dalyvavę ekspertai gana skeptiškai įvertino I.Degutienės pasiūlymą dalį savivaldybių tarybų narių rinkti mažoritariniu būdu apygardose. "Tai būtų ganėtinai sudėtingas dalykas, kai daugumą savivaldybių tarybų sudaro vos 21-25 nariai. Jeigu dalis jų - tai yra vos keli ar keliolika - būtų renkami apygardose, kurias reikėtų suformuoti sąlyginai nedidėlėje savivaldybės teritorijoje, tai būtų ganėtinai sudėtingas dalykas. Sudarytų šiokio tokio nepatogumo", - sakė buvęs vidaus reikalų ministras, Mykolo Romerio universiteto docentas Regimantas Čiupaila.

Pasak jo, visose aplinkinėse valstybėse renkant savivaldą galioja proporcinė rinkimų sistema, tai yra ta pati, kaip ir Lietuvoje.


Šiame straipsnyje: DegutienėSavivalda

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Miško auginimo specialistai po susitikimo liko nustebę
    Miško auginimo specialistai po susitikimo liko nustebę

    Trečiadienį Aplinkos ministerijos vadovybė į susitikimą dėl valstybinių miškų pertvarkos išsikvietė miško auginimo specialistų bendrijos vyr. miškininkus. Diskusija pavadintas susitikimas miško specialistams paliko ...

  • Lietuvos žiniasklaida be R. Sakadolskio
    Lietuvos žiniasklaida be R. Sakadolskio

    Šiomis dienomis sukanka metai, kai gyvename be žurnalisto Romo Sakadolskio. Ilgametis "Amerikos balso" darbuotojas, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, aktyviai įsitraukė į naujų standartų skiepijimą šalies žiniasklaidoje, jo nu...

  • Legendai nelemta grįžti
    Legendai nelemta grįžti

    Lygiai prieš 70 metų šalies patriotai ir užsienio lietuviai surinko įspūdingą sumą pinigų legendinės Lietuvos kunigaikščių poros Birutės ir Kęstučio paminklo statybai. Kelių aukštų namo dydžio skulptūra su pjedestal...

  • Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų
    Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų

    Nuo šiol reprezentaciniai miesto festivaliai galės pretenduoti į pastebimai didesnį finansavimą. Tikimasi, kad tai padės gerinti festivalių kokybę ir jų žinomumą. ...

    1
  • Į ministeriją suplaukė pasiūlymai dėl aukštojo mokslo reformos
    Į ministeriją suplaukė pasiūlymai dėl aukštojo mokslo reformos

    Švietimo ir mokslo ministerija iš suinteresuotų institucijų gavo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pagal juos, mažieji universitetai siekia išlikti savarankiški, o didieji siūlosi juos prisijungti....

    1
  • Kova lygioje vietoje: nesutariama dėl paminklo Lukiškių aikštėje
    Kova lygioje vietoje: nesutariama dėl paminklo Lukiškių aikštėje

    Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai kreipiasi į prezidentę, valdžios atstovus kviesdami palikti Lukiškių aikštę be pami...

    4
  • Universitetų jungimas: situacija – kol kas miglota
    Universitetų jungimas: situacija – kol kas miglota

    Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių auk&sca...

    4
  • A. Veryga telkia specialistus kurti savižudybių prevencijos modelį
    A. Veryga telkia specialistus kurti savižudybių prevencijos modelį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, kad bus parengtas savižudybių prevencijos modelis, aiškiai nustatantis, kas ir kaip turi reaguoti į ketinimą nusižudyti ar į pačius savižudybių atvejus. ...

    2
  • Kauno skolos tirpsta kaip sniegas: per metus jos sumažėjo 11 mln. eurų
    Kauno skolos tirpsta kaip sniegas: per metus jos sumažėjo 11 mln. eurų

    Kaunas ir toliau sėkmingai vaduojasi iš įsisenėjusių skolų liūno. Per 2016 metus konsoliduota miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių skolų našta sumažėjo 11,4 mln. eurų – nuo 172,1 iki 160,67 mln. eurų, skelbia savi...

    25
  • Įvardijo, kur privalo pasitempti gynybą stiprinanti Lietuva
    Įvardijo, kur privalo pasitempti gynybą stiprinanti Lietuva

    Vienas svarbiausių dalykų, į kurį dar reikia atkreipti dėmesį daugiau investuojant į gynybą, yra žvalgyba. Taip LRT.lt sako ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis, vertindamas po politinių partijų susitarimo įvykusius įsigijimus, investicijas ir ...

Daugiau straipsnių