- Austėja Masiokaitė, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerija iš suinteresuotų institucijų gavo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pagal juos, mažieji universitetai siekia išlikti savarankiški, o didieji siūlosi juos prisijungti.
Kaip BNS sakė penktadienį su švietimo ir mokslo viceministru susitikusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vytautos Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis, kol kas apie konkrečius pasiūlymus kalbėti anksti – juos vertins sudaryta ekspertų grupė.
„Tik vakar yra suplaukę paskutiniai pasiūlymai, tai juos analizuoti – ne, bet mes išklausėme, kaip toliau bus elgiamasi su tais pasiūlymais, kad bus sudaryta darbo grupė“, – BNS penktadienį sakė rektorius.
Rektoriai išsakė siūlymą į darbo grupę pakviesti ekspertų iš užsienio šalių, kurios turi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo patirties. Pasak J.Augučio, susitikimo su švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu metu išgirdo pažadą, jog konkretus planas bus parengtas maždaug iki Velykų.
Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti iš viso 44 pasiūlymai: juos teikė profesinės sąjungos, universitetai bei kolegijos, savivaldybės, verslo institucijos bei tyrimų centrai.
Savo pasiūlymuose ir Aleksandro Stulginskio, ir Šiaulių, ir Klaipėdos, ir Sporto universitetai nurodė galintys bei norintys dirbti savarankiškai.
A.Stulginskio universitetas save mato kaip specializuotą žemės ūkio, miško, maisto bei kaimo plėtros sektoriaus mokslo universitetą, slėnio „Nemunas“ veiklos proveržio akademinį katalizatorių.
Sporto universitetas tvirtina, kad nepaisant mažėjančio gimstamumo, sportuojančių moksleivių skaičius Lietuvoje per kitą dešimtmetį turėtų padidėti 15 proc., be to, didėja ir sporto specialistų poreikis.
„Per kitus 10 metų LSU padaugės tęstinio mokymosi klausytojų, studentų iš užsienio, ir tai mažins mažėjančio abiturientų skaičiaus įtaką LSU veiklai“, – įsitikinusi ši aukštoji mokykla, todėl mato būtinybę likti atskira universitetine mokykla.
Klaipėdos universitetas mano, kad galėtų specializuotis jūros mokslų ir technologijų srityse, o taip pat tose srityse, kurios yra pelniusios tarptautinį pripažinimą: sveikatos moksluose, Mažosios Lietuvos istorijoje, jūros dugno archeologijoje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija teigia, kad joje turėtų būti sukoncentruotos muzikos, teatro, kino ir šokio studijos, meniniai tyrimai ir atitinkamų atitinkamų meno šakų pedagogų rengimas. Be to, ji ragina atsisakyti meno programų kolegijose ir grąžinti akademijos fakultetus Kaune ir Klaipėdoje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto manymu, per artimiausius dešimt metų Kaune turėtų likti trys universitetinės mokyklos: dvi iš jų specializuotos, viena – gyvybės mokslų srityje, kita – technologijos mokslų srityje, ir trečia – klasikinis universitetas.
Integracijos sutartį jau pasirašę Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo ir Vilniuje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetai siūlo kitąmet jau pradėti jų integraciją su Šiaulių universitetu. Jų matymu, Kaune turėtų likti trys universitetai: Kauno technikos, Sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo. Kauno rajone veiktų A.Stulginskio universitetas, „išsigryninęs į specializuotą agrarinio sektoriaus aukštąją mokyklą Nemuno slėnio pagrindu“. Vilniuje užtektų dviejų universitetų – Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų bei trijų specializuotų akademijų.
Vilniuje įsikūręs Mykolo Romerio universitetas pateikė tris galimus savo likimo variantus. Pagal pirmąjį, jis liktų savarankiška aukštąja mokykla, įgyvendinančia socialinių mokslų plėtros strategiją, Baltupiuose įkuriant akademinį miestelį. Antrasis variantas – M.Romerio universtiteto sujungimas su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, trečiasis – sujungimas su Vilniaus universitetu.
Kauno technologijos universiteto matymu, ilguoju laikotarpiu (ne vėliau kaip 2022 metais) Kaune turėtų likti vienas universitetas, kuriame derėtų biomedicinos, fiziniai, technologijos, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.
To pasiekti siūloma dviem etapais – iš pradžių suformuojant tris stiprius universitetus: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Po to būtų einama link vieno jungtinio universiteto.
Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – norėtų į save integruoti M.Romerio universitetą, plėsti bendradarbiavimą su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru vystant Didlaukio akademinį miestelį, kuriame būtų sutelktas socialinių mokslų potencialas. Taip pat kaip galimybę siūlo integruoti į jį Lietuvos edukologijos universitetą, suteikiant šiam Edukologijos akademijos statusą.
Jo manymu, Vilniuje reikėtų palikti vieną klasikinį ir vieną technologijos mokslų universitetą.
Penktadienį Rektorių konferencijos posėdyje taip pat aptartas mokytojų rengimo modelis, diskutuota apie tai, kaip tarp skirtingų mokslo sričių pasiskirsto studentų krepšeliai.
„Labai netolygus yra pasiskirstymas, tiesiog kartais skiriasi: į socialinius mokslus konkursas yra didžiulis, penki - šeši į vieną vietą, kai į technologijos mokslus nesusirenka net vieno“, – sakė VDU rektorius.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą1
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys1
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug3
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...