Gyvūnų šeimininkų neatsakingumas kainuoja tūkstančius

Pastovus gyvūnų globos organizacijų globotinių skaičius yra 100, skaičiuoja prieglaudų „Penkta koja“ ir „Lesė“ atstovai. O šių gyvūnų išlaikymas per mėnesį atsieina apie 10 tūkst. litų.

Savanoriškos beglobių gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ įkūrėja ir vadovė Vesta Auškalnienė sako, kad vieno keturkojo išlaikymas įstaigai per dieną kainuoja apie 4 litus. Taigi per mėnesį susidaro 12 tūkst. litų suma.

„Vien gyvūnų maitinimas per dieną atsieina apie 80 litų“, – konstatuoja gyvūnų globos namų „Penkta koja“ savanorė Sandra.

Tačiau išlaidų suma gerokai išauga, jei į prieglaudą patenka sužeisti, sergantys gyvūnai. „Sumos gali labai svyruoti, nes kai kurios išlaidos yra labai individualios. Tarkime, sterilizacijos kaina priklauso nuo gyvūno svorio – kuo jis sunkesnis, tuo didesnė kaina. O žiemą vien už šildymą kas mėnesį tenka sumokėti papildomus 2 tūkst. litų“, – atkreipia dėmesį V. Auškalnienė.

Nuolatos gyvena į skolą

LRT.lt pašnekovių teigimu, dažniausiai gyvūnų globos organizacijas remia individualūs asmenys. „Pastaruoju metu tenka pastebėti, kad atsiranda daugiau norinčių paremti įmonių. Paprastai žmonės sureaguoja į konkrečius prašymus apmokėti vieną ar kitą procedūrą ir paaukoja reikalingą pinigų sumą. Dažniausios sumos, kurių paprastai sulaukiame, yra nuo 50 iki 100 litų. Tačiau yra pavienių atvejų, kai žmonės paaukoja net pora tūkstančių litų“, – pasakoja „Lesės“ įkūrėja.

Prieglaudos „Penkta koja“ savanorė Sandra sako neprisimenanti laiko, kai įstaiga neturėjo skolų. „Jas sumokame, kai tik gauname finansų, bet kaupiasi kitos. Ir dabar už paslaugas esame skolingi veterinarams. Tačiau jie, matydami, kad stengiamės skolas padengti, neatsisako pagelbėti avansu.“

„Lesės“ globotiniai taip pat dažnai susiduria su finansinėmis problemomis, ypač vasarą, kai pasibaigia 2 proc. pajamų mokesčio skyrusių žmonių parama. „Taip pat vasarą labai padaugėja beglobių gyvūnų, nes žmonės tuo metu atostogauja ir negali jų priglausti. Šiuo metu esame visiškai perpildyti. Narvai stovi ir koridoriuje, ir vonioje. Rytais prie durų tenka rasti dėžes su dešimtimis kačiukų“, – apgailestauja Vesta Auškalnienė.

Be finansinių sunkumų gyvūnų „Lesės“ ir „Penktos kojos“ globos namai susiduria ir su savanorių trūkumu.

Atiduoti – greiti, o pasiimti neskuba

Paklaustos priežasčių, dėl kurių šeimininkai dažniausiai atsisako savo gyvūnų, pašnekovės įvardija tris pagrindines. Dažniausia jų – ilgalaikės kelionės į užsienį. Taip pat atsisakymo priežastimi ar pretekstu tampa alergija, vaiko gimimas.

Tačiau priglausti beglobių gyvūnų žmonės neskuba. V. Auškalnienės pasakojimu, kartais per mėnesį naujus šeimininkus susiranda tik vienas keturkojis. „Pas mus žmonės daug dėmesio skiria grožiui, veislei. Ne kartą mūsų teiravosi, ar turime tokių, kokius rodo per televizorių. Kai paklausiame, ką jie turi mintyje, tenka išgirsti, kad žmonės ieško veislinių, o prieglaudos šunys jiems negražūs“, – patirtimi dalinasi „Lesės“ įkūrėja.

Įmonės „Penkta koja“ savanorė Sandra sako, kad daug greičiau naujus namus suranda jauni keturkojai, o vyresnieji kartais tampa prieglaudos senbuviais.

„Kiek ankstėliau jauni gyvūnai buvo gerokai paklausesni, tačiau dabar pastebime tendenciją, kad žmonės pageidauja vyresnių, tačiau sterilizuotų ir paskiepytų keturkojų“, – kalba V. Auškalnienė. Tačiau pastebi ir tai, kad potencialūs šeimininkai, sužinoję, kad gyvūnėlį, kurį norėtų priglausti dar riekia paskiepyti ar sterilizuoti, paprastai finansinės pagalbos nepasiūlo.

Dažniausiai jie laukia, kol keturkoju pasirūpins prieglauda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tiesa

tiesa portretas
Pagal to žmogaus augintinį jo priežiūrą ir elgimąsi su juo galima spręst koks žmogus yra...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių