Gyvūnų gerovė – be sienų

Reikia geresnės apsaugos

EK Sveikatos ir maisto saugumo komisaras Vytenis Andriukaitis, nemaža nuveikęs, kad šis renginys įvyktų, pažymėjo būtinumą sukurti gyvūnų gerovės platformą visos Europos mastu. "Tikiu, kad tokia platforma jau kitąmet pradės veikti", – sakė komisaras. Nors gyvūnų gerovės sąvoka Europoje įprasta, tačiau Lietuvoje ji pradėta vartoti tik nuo 1990 m. Todėl nenuostabu, kad net 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, jog augintiniams reikia geresnės, įstatymiškai apibrėžtos apsaugos.

Renginyje kalbėjusi Europos Parlamento tarptautinės grupės už gyvūnų gerovę ir išsaugojimą prezidentė Sirpa Pietikainen ragino kurti ir visuotinai patvirtinti teisinius gyvūnų gerovės teisės aktus. "Gyvūnai turi teisę į orumą kaip ir žmonės", – įsitikinusi S.Pietikainen, atkreipusi dėmesį į tai, kad Europoje yra apie 60 mln. šunų ir 70 mln. kačių, tačiau tik dalis jų yra bendrajame registre. Todėl reikia kalbėti apie gyvūnų registracijos naudą, siekti, kad ši sistema būtų bendra. Beje, privalomoji gyvūnų registracija galioja šešiolikoje Europos šalių, nors tarpusavyje šios sistemos dar nėra suderintos. Būtent tai – sistemos nebuvimas sudaro prielaidas nelegaliai prekybai gyvūnais.

Veterinarijos akademijos iniciatyva

EK ir Lietuvoje veikiančio judėjimo "Žmonės už gyvūnus" (jo iniciatorius – ES Parlamento narys Petras Auštrevičius) organizuotoje konferencijoje jos dalyviai aptarė Europos šalyse veikiančių gyvūnų gerovės kompetencijų centrų praktiką, išreiškė viltį, kad jų rasis daugiau. Lietuvoje šį ilgai brandintą siekį – suteikti naują postūmį gyvūnų gerovės veiklai Lietuvoje, atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius pokyčius šioje srityje – įgyvendina LSMU Veterinarijos akademija (VA). Vienas šio centro iniciatorių LSMU VA kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas sakė, kad ši aukštoji mokymo įstaiga, steigdama šį centrą, bendradarbiauja ir į šią veiklą įtraukia Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministeriją, švietimo įstaigas bei visuomenines organizacijas.

"Šio centro – GGKC – veiklos kryptys apima gyvūnų gerovės idėjų sklaidą, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimą, ekspertinių paslaugų teikimą, gyvūnų gerovės krypties mokslinius tyrimus ir konsultavimą bei bendradarbiavimą su užsienio atitinkamomis organizacijomis", – teigė prof. dr. M.Malakauskas.

Steigiama pačiu laiku

GGKC iniciatoriai iš LSMU VA prof. M.Malakauskas, prof. Vita Riškevičienė, dr. Jūratė Kučinskienė bei dr. Vytautas Ribikauskas teigė, kad šis centras sieks suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas vienoje vietoje, remsis šioje veikloje mokslu pagrįsta informacija apie gyvūnų gerovę. Tai bus vieta, kur bus galima pateikti klausimus ir gauti atsakymus, susijusius su gyvūnų gerove.

GGKC steigiamas Lietuvoje pačiu laiku, nes ES valstybėse nuolat gausėja tokių centrų, auga jų poreikis bendradarbiauti ir dalytis patirtimi. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus pritaikyti modernūs gyvūnų (tiek augintinių, tiek ūkinių) gerovės vertinimo metodai, nuolat stebima jų, gyvūnų, gerovė, plečiamas ir tobulinamas visuomenės švietimas, specialistų mokymas, siekiama, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu, operatyviai sprendžiamos kylančios problemos.

Manifeste – aktualijos

"Konferencijos dalyviai pasirašė manifestą, kuriuo kvietė EK atstovus skubiau rengti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, susijusias su privalomu šunų ir kačių ženklinimu ir registracija nacionalinėse ar regioninėse duomenų bazėse, kurios turi būti įjungtos į bendrą ES tinklą. Jie prašė Europos vadovų parengti veiksmų planą, sprendžiantį nelegalios prekybos augintiniais problemas, įtraukti į ES Gyvūnų gerovės 2016–2020 m. strategiją šunų, kačių ir egzotinių gyvūnų apsaugos ir kitas aktualias temas", – kalbėjo viena šio tarptautinio renginio organizatorių Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Pasak pašnekovės, nors Lietuvos Respublikos Seimas dar šį pavasarį panaikino privalomą augintinių ženklinimą, tačiau akivaizdu, kad teks grįžti prie šio klausimo, nes esame šalis, kurioje vis dar pasitaiko pasiutligės atvejų. "Iš 1,3 mln. šunų ir kačių Lietuvoje tik 10 proc. šios populiacijos skiepijami nuo pasiutligės", – perspėjo B.Kymantaitė.