- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki 2019 m. turi būti įdiegtos virtualios paciento-šeimos gydytojo ir šeimos gydytojo-gydytojo specialisto konsultacijos bei sukurta apmokėjimo už jas sistema, įsitikinę jaunieji Lietuvos gydytojai.
Kaip Eltai sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė, tokia sistema sėkmingai veikia Estijoje. „Gydytojai nurodo laiką, kurio metu pacientai jiems gali skambinti arba rašyti. Išklausęs jų problemas, pasižiūrėjęs, pavyzdžiui, paciento atsiųstą bėrimo nuotrauką, šeimos gydytojas sprendžia, ar pakanka virtualaus kontakto ir konsultacijos, ką daryti toliau, ar pacientą vis dėlto reikia apžiūrėti gyvai“, - sakė S. Stankevičiūtė.
Pasak jaunųjų gydytojų atstovės, tokia tvarka pasitarnautų ir dirbantiems, išvykusiems pacientams. Tikrai ne visada reikia eiti į polikliniką, dalį problemų galima išspręsti nuotoliniu būdu, taip taupant savo, gydytojų ir kitų pacientų laiką.
Kaip dėl galimybės pacientams nuotoliniu būdu konsultuotis su antrinio, tretinio lygio gydytojais? S. Stankevičiūtės įsitikinimu, tiesiogiai vis dėlto pacientai turėtų kontaktuoti su savo šeimos gydytoju, o šie - su aukštesnio lygio specialistais. „Šeimos gydytojai - kaip vartininkai, puikiai išmano savo darbą, tiesiog kartais tereikia patarimų iš kolegų, kurie specializuojasi atskirose srityse. Grandinė „pacientas-šeimos, gydytojas-specialistas“ tikrai galėtų atsirasti“, - sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė.
Šeimos gydytojai - kaip vartininkai, puikiai išmano savo darbą, tiesiog kartais tereikia patarimų iš kolegų, kurie specializuojasi atskirose srityse. Grandinė „pacientas-šeimos, gydytojas-specialistas“ tikrai galėtų atsirasti.
Jei šeimos gydytojui reikėtų pasitarti su aukštesnės kompetencijos gydytoju, S. Stankevičiūtės teigimu, jis tiesiog galėtų per elektroninę sistemą jam nusiųsti paciento anamnezę, pridėti tyrimų rezultatus, nufotografuotus vaizdus ir pasitarti, ką daryti toliau“.
40 mln. eurų kainavusios, bet stringančios E. sveikatos sistemos kūrėjai irgi akcentavo šį principą, tačiau, kaip pabrėžė S. Stankevičiūtė, Jaunųjų gydytojų sąjunga kalba ne apie techninę šio reikalo pusę, o būtinybę sutvarkyti teisinį reglamentavimą.
„Už nuotolines paslaugas gydytojui visų pirma turi būti apmokama, nes surašyti kreipimąsi, atsakyti į jį kainuoja laiko. Antra - svarbu, kad tokia konsultacija galiotų, būtų vertinama kaip oficiali. Todėl mes akcentuojame ne E. sveikatos komponentą, o teisinį reglamentavimą, kad tokios konsultacijos būtų legalios ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“, - pabrėžė S. Stankevičiūtė.
Jaunųjų gydytojų asociacijos nuomone, E. sveikata turėtų tapti viena iš prioritetinių sveikatos apsaugos sričių, užtikrinanti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį paslaugų pacientui teikimą bei galimybę analizuoti asmens sveikatos paslaugų kaštus bei jų vartojimo tendencijas, planuoti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, jų įkainius ir darbo jėgos poreikį Lietuvoje. Iki 2019 m. turi būti įdiegtos ir reglamentuotos virtualios konsultacijos „pacientas - gydytojas” ir „šeimos gydytojas - gydytojas specialistas”, įteisinta ir sukurta jų apmokėjimo sistema.
Šis siūlymas minimas Lietuvos medikų mitingo deklaracijoje, kuri Vyriausybei buvo įteikta pasibaigus ketvirtadienį Vilniuje vykusiam „Paskutiniam medikų žygiui į oro uostą“.
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos kvietė visuomenę ir valdžios atstovus atkreipti dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sektoriaus problemas ir diskutuoti apie gyventojų lūkesčius atitinkančius sprendimus.
„Sveikatos sektoriui iki 2020 m. turi būti skiriama bent Europos Sąjungos vidurkį atitinkanti procentinė dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o gyventojų priemokos turėtų sudaryti ne daugiau nei 15 proc. visų sveikatos sektoriaus lėšų. Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas iki 2019 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. PSDF biudžeto, didinant bazinius įkainius pacientų, vyresnių nei 65 metų amžiaus, sveikatos priežiūrai“, - rašoma deklaracijoje.
Pasak mitingo dalyvių, sveikatos sistemos valdymas turi būti pagrįstas gerosiomis procesų optimizavimo, vadybos ir valdysenos principų praktikomis, o sveikatos sistema - orientuota į pacientą. Paskutinis deklaracijoje minimas punktas - pokyčiai neturi būti kuriami sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sąskaita.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...