Grėsmės dviratininkams: įtūžę pėstieji ir sulamdytas dviratis

Vasarą dviratis daug kam tampa nepamainoma transporto priemone – juo patogu keliauti mieste, nereikia jaudintis dėl transporto spūsčių, važiuojant galima mėgautis geru oru. Daugėjant dviračio privalumus atrandančių gyventojų, pasitaiko ir daugiau incidentų tarp dviratininkų bei kitų eismo dalyvių.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis sako, kad tokie nesusipratimai dažniausiai kyla dėl paprasčiausio nežinojimo arba pagarbos vieni kitiems stokos. Pakalbinome dviračių sportą mėgstančius žmones, apie tai, kokie nesusipratimai jiems dažniausiai nutinka minant dviratį.

Kliūtys dviračių takuose – pėstieji

Dviračių takai vien sostinėje driekiasi daugiau nei šimtą kilometrų, tačiau į juos vis dar kėsinasi pėstieji, ne visuomet išsitenkantys ant šaligatvių ir net aprėkiantys mieste važinėjančius dviratininkus. Dviračių vairuotojus gerokai erzina, kai savo kelyje nuolat tenka aplenkti einančius pėsčiuosius ar dėl jų išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį. Tai sukelia ir automobilių vairuotojų nepasitenkinimą.

„Praėjusią vasarą teko su dviračiu keliauti nuo Vilniaus iki Nidos. Kadangi pagal kelių eismo taisykles važiuoti autostradomis dviratininkai negali, keliavome aplinkiniais keliais. Pastebėjau, kad važiuoti keliu, nors ir didelius atstumus, yra saugiau nei važinėti mieste, nes nėra tiek kliūčių.  Mieste dažnai ant dviračių tako maišosi pėstieji, taip pat į gatves išvažiuoja tik neseniai dviratį nusipirkę žmonės, kurie nėra įpratę važinėti judriomis gatvėmis, dėl to dažnai sudaro avarines situacijas“, – teigia ilgas keliones dviračiu išbandęs Karolis.

Tačiau tokių situacijų išvengti gali padėti pėsčiųjų supratingumas ir atidumas – einant šaligatviu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar po kojomis nesidriekia dviračių takas, nes dažnai jo paprasčiausiai nepastebima. Savo ruožtu dviratininkams reikėtų važiuoti kultūringai, nepamiršti, kad aplinkui yra pėsčiųjų, pasirinkti saugų greitį. Taip pat nederėtų iškart užsipulti ir dviračių take atsidūrusių pėsčiųjų, kurie galbūt nori tiesiog pereiti į kitą gatvės pusę. 

Į gatves – tarsi į dviračių trasą

Be abejo, nesusipratimus ir galvos skausmą kitiems eismo dalyviams kelia ir patys dviratininkai. Nemažai priekaištų jie sulaukia iš automobilių vairuotojų, kurie piktinasi gatvėmis „nardančiais“ dviratininkais.

Tokie priekaištai kartais būna išties pagrįsti, o į miestų gatves išvažiavę dviratininkai ne visuomet laikosi numatytų kelių eismo taisyklių, bando apvažiuoti transporto spūstis gatvės viduriu. Atsiranda dviratininkų, kurie mano, kad dviračiu galima važiuoti, kaip nori. Kai reikia greičio – važiuoti kaip automobilis gatve, kai šviečia raudonas šviesoforas – važiuoti šaligatviais, perėjomis ar prieš eismą.

Tokiose situacijose, draudikų teigimu, apgadinamos abi transporto priemonės – dviratininkai neįvertina atstumo tarp automobilių, kliudo juos, apibraižo, aplaužo galinio vaizdo veidrodėlius. Pavojus kyla ir patiems dviratininkams – daug didesni ir mažiau manevringi automobiliai net ir judėdami lėtai gali partrenkti dviratininkus. Pasitaiko, kad staigiai atlekiančių dviratininkų nepamato iš automobilio lipantys žmonės ir staigiai atidarydami dureles juos sužaloja bei sulamdo dviratį. Dar pavojingesnės situacijos susidaro, kai dviratininkas važiuoja prieš eismą.

Trūksta abipusio supratimo

Kalbant apie saugų eismą dviratininkų atžvilgiu, automobilių vairuotojai – taip pat galima rasti priekaištų. Kelkraščiu važiuojančius dviračių vairuotojus pravažiuodami aptaško vandens iš balos pliūpsniu, blokuoja jiems kelią, nesiteikia pamažinti greičio apvažiuodami, o dažnai nepagaili ir riebių žodžių ar garsinio signalo net tose situacijose, kai dviratininkai vairuoja tvarkingai.

„Pavojingiausia situacija, į kurią esu patekusi su dviračiu – tai maža avarija Palangos Basanavičiaus gatvėje. Automobilis, sukdamas į ją iš šalutinio kelio, trenkėsi į mano galinį ratą. Viskas baigėsi laimingai, tačiau tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vairuotojai į dviratininkus žiūrėtų kaip į lygiateisius eismo dalyvius. Pati visada laikausi eismo taisyklių: nevažinėju šaligatviais, per perėjas dviratį persivedu pėsčiomis. Suprantu, kad pirmiausia savo saugumu turiu rūpintis pati, o ne automobilių vairuotojai“, – teigia dažnai po Kauną su dviračiu važinėjanti Ieva.

Savo pasiryžimą važinėti mandagiai bei saugiai dviratininkų bendruomenė ketina įprasminti ir specialiu dokumentu, kurį rugpjūčio 23 dieną sostinėje vyksiančio „Velomaratono“ metu bus kviečiami pasirašyti visi dviratininkai. Visi pasirašę galės savo kaklą arba dviratį papuošti šviesą atspindinčia varlyte, kuri ne tik saugo, bet ir turi simbolinę kultūringo važiavimo dviračiu reikšmę. Anot S. Jokubaičio, šis gestas paskatins dviratininkus skirti dar daugiau dėmesio savo elgesiui kelyje.

„ERGO jau daugelį metų rūpinasi visų eismo dalyvių saugumu. Tačiau kasmet pasitaiko baisių nelaimių, kurių buvo galima išvengti vairuotojams atsakingiau važiuojant automobiliais ar dviratininkams labiau saugant savo gyvybę – naudojant šalmus ir kitas apsaugos priemones. Todėl kiekviena galimybė žmonėms priminti apie saugų eismą yra reikalinga, o šiųmetinė ERGO akcija atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu dviratininkams kultūringai elgtis gatvėse, kad ir kiti vairuotojai juos priimtų kaip visaverčius eismo dalyvius“, – teigia S. Jokubaitis.  

Dažnai automobilių vairuotojai elgiasi vadovaudamiesi nepagrįstais įsitikinimais, esą visi dviratininkai yra nedrausmingi ir važinėja bet kaip. Paradoksalu, tačiau dažnai tas pats žmogus vairuodamas automobilį plūstasi ant dviratininkų, o užsėdęs ant dviračio pyksta ant automobilio vairuotojų. Neigiamas automobilių vairuotojų požiūris į dviratininkus ne visuomet turi pagrindą, o realybėje tendencijos priešingos – važinėjimo dviračiais kultūra auga, dviračių vairuotojai išsiskiria kaip vieni drausmingiausių eismo dalyvių.