- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą vieningai giedamas mūsų šalies himnas per pasaulį nuvilnijo 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Pirmą kartą vieningai giedamas mūsų šalies himnas per pasaulį nuvilnijo 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį. Būtent tada visuose žemynuose išsibarsčiusius lietuvius kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų gausmą sujungė "Tautiška giesmė". Šį pirmadienį Valstybės dienos proga himnas tautiečius suvienys jau septintąjį kartą.
Nepabūgo konkurencijos
Lietuvos himnas pasižymi įspūdinga istorija. Pavadintas "Tautiška giesme", jis pirmą kartą buvo išspausdintas 1898 m. šeštame "Varpo" numeryje. Kai 2018-aisiais minėsime valstybės šimtmetį, "Tautiškai giesmei" bus 120 metų.
Tačiau tada, kai Vincas Kudirka pranašiškai tarė – parašiau himną lietuviams, iki jo pripažinimo dar buvo netrumpas kelias, reikėjo atlaikyti ir konkurenciją.
Iš pradžių Lietuvos himną atstojo Adomo Mickevičiaus "Pono Tado" eilutės "Lietuva, mano tėvyne, tu esi kaip sveikata".
Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo Antano Baranausko daina "Nu, Lietuva, nu, Dauguva". Carinė valdžia šią giesmę traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį.
Tada buvo kreiptasi į Maironį, kad jis parašytų šiai A.Baranausko dainos melodijai naujus žodžius ir prie jų negalėtų prikibti valdžios cenzūra. Taip atsirado išpopuliarėjęs tuo metu Maironio eilėraštis "Eina garsas".
Istorinio romano "Algimantas" autorius Vincas Pietaris siūlė tautine giesme paversti Dovydo psalmę "Dievas galybių su mumis!"
Himnu tapti pretendavo ir patriotinę nuotaiką keliančios Maironio eilės "Kur bėga Šešupė".
Labai populiari buvo ir "Užtrauksime naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras!", taip pat "Lietuva brangi". Ši giesmė itin populiari buvo sovietinės okupacijos metais.
Tautine giesme pretendavo tapti ir Juliaus Zauerveino eilėraštis "Lietuvninkai mes esam gimę", išspausdintas 1879 m. Klaipėdoje leistoje "Lietuviškoje ceitungoje". Kiek pakoreguotas šis eilėraštis dabar yra laikomas Mažosios Lietuvos himnu.
Nepriklausomybės simbolis
Pirmą kartą "Tautiška giesmė" buvo sugiedota dar V.Kudirkai esant gyvam – 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge surengtame koncerte, skirtame šelpti lietuvius studentus.
Po metų V.Kudirkos bendramintis Kazys Grinius spaudoje šią giesmę jau pavadino tautišku himnu, jį propaguodamas įvairiuose susirinkimuose. Giedodami šią giesmę susirinkusieji atsistodavo.
Pakiliai Lietuvos himnas skambėjo ir 1917 m. rugsėjį Vilniuje lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, įgaliota paskelbti valstybės atkūrimą.
Bene iškilmingiausiai V.Kudirkos himnas buvo sugiedotas 1920 m. gegužės 15 d. Kauno muzikinio teatro salėje, kai Steigiamojo Seimo pirmame posėdyje Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis perskaitė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Deklaraciją.
Ši diena laikoma ir oficialiu "Tautiškos giesmės" patvirtinimu Lietuvos himnu.
Per okupaciją nepamiršo
Sovietams okupavus Lietuvą, "Tautiška giesmė" buvo išstumta iš viešo gyvenimo ir tapo tautinės rezistencijos simboliu.
Tiesa, antrosios sovietų okupacijos metais dar kurį laiką buvo leista giedoti Lietuvos himną. Tačiau 1945 m. buvo sutelkta komisija, kuri iki 1946 m. sausio 1 d. įpareigota sukurti Lietuvos TSR valstybinį himną.
Jo žodžius rašė Antanas Venclova, Valerija Valsiūnienė, Teofilis Tilvytis, Vacys Reimeris, Aleksys Churginas, Juozas Melnikas ir Eduardas Mieželaitis.
Dėl aktyvios partizaninės kovos sovietinė valdžia, nenorėdama didinti įtampos, tą himną priimti delsė. Tik 1950 m. liepą Lietuvoje buvo paskelbtas A.Venclovos parašytas naujasis himnas. Muziką jam sukūrė Balys Dvarionas ir Jonas Švedas.
Tačiau V.Kudirkos himnas, kaip ir kiti nepriklausomos Lietuvos simboliai, per visą sovietinę okupaciją išlaikė savo gyvybę.
1988 m. spalio 6 d. V.Kudirkos "Tautiška giesmė" buvo pripažinta oficialiai, o 1988 m. lapkričio 18 d. patvirtinta valstybės himnu. Jis iškilmingai buvo sugiedotas ir 1990 m. kovo 11-osios vakarą, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keturios tos pačios lyties poros kreipėsi į EŽTT dėl partnerystės, santuokos įteisinimo2
Keturios poros penktadienį kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. ...
-
Orai: per Velykas gali sušilti ir iki 23 laipsnių1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šventinį savaitgalį prognozuoja šiltus orus. ...
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus2
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
V. Rupšys: Nyderlandų sprendimas dėl „Patriot“ – pirmas žingsnis į rotacinę oro gynybą
Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis į pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. ...
-
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?2
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordi&s...
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“10
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai2
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...