Gesinti gaisrus skuba ir savanoriai ugniagesiai

Gruodžio 14-osios vakare Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelyje didelis gaisras kilo dviem šeimininkams priklausančiame individualiame gyvenamajame name. Jį Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams padėjo gesinti ir savanoriai ugniagesiai. Jau nuo spalio mėnesio Klaipėdos rajono ugniagesiams padėti yra pasirengę net 117 savanorių. Visi jie yra Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandų ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai gelbėtojai.

Pasak Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Taučiaus, pirmadienį vakare gesintas gaisras savanoriams jau buvo dešimtas. Ugniagesiai kartu su savanoriais dirbo iki pusės pirmos nakties.

„Rengdamiesi savanoriškosios veiklos pradžiai, kuri įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., planavome, kad jau šių metų spalio mėnesį pradėsime aliarmuoti, kviesti į gaisrus, savanorius. Glaudžiai bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu buvo sudaryti potencialių savanorių sąrašai, jais sutiko tapti visi rajono ugniagesiai gelbėtojai, paskirstytos savanorių veiklos teritorijos. Parašiau prašymą į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, kad jie pradėtų aliarmuoti Klaipėdos rajono savivaldybės savanorius ugniagesius, atsakingus už informacijos perdavimą, kurie mobiliuoju telefonu skambina kitiems savanoriams," – sakė T. Taučius.

Kiekvieną rytą, keičiantis pamainoms, tarnyboje pildant dokumentus, yra pildoma grafa „Pastabos", kur yra surašomi visų seniūnijų savanoriai, atsakingi už informacijos perdavimą (vardas pavardė, telefono numeris). „Savanoriai aliarmuojami ne kaskart gavus pranešimą apie gaisrą, o tik tada, kai dega gyvenamosios paskirties ar ūkiniai pastatai, pernykštė žolė didesniame nei 3 ha plote ir kai pareikalauja gaisro gesinimo vadovas. Kviečiami tapti savanoriais, žmonės iš pradžių į tai žiūrėjo nenoriai, savivaldybės ugniagesiai bijojo prarasti darbo vietas. Tačiau pakalbėjus su jais, kad jie nebus atleidžiami iš darbo, sutiko," – sakė T. Taučius.

T. Taučius taip pat tapo savanoriu ugniagesiu, yra dviejų seniūnijų savanoris, atsakingas už informacijos perdavimą. Jam, kaip savanoriui, spalio 7 d. teko gesinti gaisrą netoli namų -  Ketvergių kaime, kai atvira liepsna degė namo stogas. Tąkart į gaisrą buvo atvykę 4 savanoriai, iš kurių 3 atvyko keliomis minutėmis anksčiau nei pasirodė pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. „Pasitarus su Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu, savanoriai ugniagesiai suskirstyti pagal veiklos teritorijas, t. y. seniūnijas. Savanoris ugniagesys neturi važiuoti toliau kaip 5-10 kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos. Jau yra buvę atvejų, kai savanoriai yra iškviečiami be reikalo, pavyzdžiui, kai užsidega suodžiai kamine, nors pirminis pranešimas buvo, kad dega namas. Savanorių nereikėtų kviesti, kai dega automobilis ar šiukšlių konteineris. Taip jie tik tuščiai sudegina kurą ir sugaišta laiką," - kalbėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas. 

Pasak T. Taučiaus, pradėjus į pagalbą kviesti savanorius ugniagesius, paaiškėjo ir problemos: „Viena jų, kad trūksta apsauginių ugniagesių drabužių. Dabar, važiuodami į gaisrus, budinčios pamainos ugniagesiai gelbėtojai į automobilį įsimeta ir keletą komplektų šių drabužių, kad atvykę į gaisrą savanoriai turėtų kuo apsirengti. Į gaisrą savanoriai ugniagesiai gali atvažiuoti tiesiai iš namų, o jeigu arčiau jo komanda - atbėgti ten. Kadangi jie yra ugniagesiai gelbėtojai, reikalui esant pasiima ir dar vieną gaisrinį automobilį. Yra buvę atvejų, kai savanoris buvo išvykęs toliau, tačiau prie gaisro gesinimo prisijungė tik grįžęs antrą valandą nakties ir gaisrą gesino iki dešimtos valandos ryto. Ne visada pavyksta taip suderinti, kad į gaisrus nebūtų kviečiami tie savanoriai, kuriems kitą rytą reikia eiti į darbą. Esam bandę savanorius aliarmuoti ir SMS žinučių pagalba, bet kaip parodė praktika, tai yra nepatikimas ryšys, nes yra buvę, kad žinutė savanorį pasiekė tik po 4 val."

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas sakė, jog prašymus tapti savanoriais ugniagesiais nori pateikti ir 3 fiziniai asmenys, ne ugniagesiai. Jie domėjosi, kaip būtų galima tapti savanoriais ugniagesiais. Taigi į pagalbą kaimynui netrukus skubės ne tik ugniagesiai, bet ir parengti šį darbą dirbti piliečiai. O kad žmonės domisi savanoryste, pasak T. Taučiaus, nemažai įtakos turėjo ir paviešintas vieno pirmųjų savanorio ugniagesio dainininko Jurgio Didžiulio pavyzdys.