- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai mokslininkai nerimavo, kad Lietuvos eglynai gali imti nykti dėl plintančių ligų, kenkėjų protrūkių, netinkamų miškininkavimo sprendimų. O štai dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis jau skelbia džiugią žinią – eglynai atsigauna. Pastaraisiais metais globali aplinkos kaita lemia intensyvų jų prieaugio didėjimą.
„Šiandien vienareikšmiškai galime teigti, kad Lietuvos miškų būklė gerėja, o produktyvumas auga, ypač pušynų ir eglynų. Tai vis globalios kaitos įtaka – mažėjanti aplinkos tarša, kylanti temperatūra, didėjantis kritulių kiekis ir CO2 koncentracija ore,“ – teigia prof. A. Augustaitis.
Anot mokslininko, gyvename kaip Dievo užantyje. Jei lygintume Lietuvą su Vidurio Europa, gilių sausrų grėsmė mūsų miškams minimali. Didžiausios sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų, silpnesnės kartojasi kiek dažniau. Paskutinis sausros epizodas užregistruotas 2015 metais. Tuo tarpu kritulių kiekis kasmet didėja po kelis milimetrus. Lietų vis dažniau lydi stiprūs vėjai.
„Didžiausia Lietuvos miškų problema – uraganiniai vėjai ir viesulai. Jie gali pridaryti labai daug žalos miškui, išversdami ar tiesiog sulaužydami medžius. Kai nespėjama vėjavartų išvežti, miško kenkėjai gali išvesti keletą vadų ir taip dar labiau pakenkti miškui, net jei jis tiesiogiai nenukentėjo nuo viesulų, – sako prof. A. Augustaitis.
Jo teigimu, ūkinės priemonės, kuriomis formuojamas ateities miškas, pagrindiniai ir tarpiniai kirtimai tampa svarbiausiais miškininkų įrankiais, galinčiais užtikrinti Lietuvos miškų tvarumą, susilpninti nepalankių veiksnių poveikį. Dar vienas svarbus mokslininko nustatytas reiškinys – nuo 2011 metų didėjantis kritulių rūgštingumas. Rūgštūs lietūs labai pavojingi miškams. Jie veikia medžio fiziologinius procesus tiesiogiai per lapus, spyglius ir netiesiogiai per dirvožemį, mažindami maistinių medžiagų įsisavinimą.
Prieš 20 metų pagrindinė rūgštinanti komponentė buvo siera. Įgyvendinus tarptautinius emisijų mažinimo reikalavimus, šio teršalo koncentracijos sumažėjo daugiau nei 10 kartų, o Lietuva tapo viena mažiausiai sieros junginiais teršiamų valstybių Europoje. Tuo tarpu azoto išmetimas nemažėja ir turi didelės įtakos rūgštiems krituliams. Azoto oksidai daugiausia pasiekia mūsų šalį tolimomis pernašomis iš Vakarų Europos. Kritulių rūgštingumą lemia ir didėjančios amonio koncentracijos ore, krituliuose, dirvožemio ir gruntiniame vandenyse. Jos didėja dėl spartėjančios kaimo plėtros ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
Pušynų būklės ir produktyvumo tyrimai, miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas vertinant globalios kaitos poveikį miškams – viena iš pagrindinių prof. dr. A. Augustaičio mokslo darbų ciklo „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“ krypčių. Už šį darbą mokslininkas pretenduoja gauti 2016 m. Lietuvos mokslo premiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Švietimo bendruomenė tikina, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižine – žlugusi4
Nors iki kitų metų mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose26
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...