Gamtos išdaigos - ką darome ne taip?

Dėl neįprastų gamtos reiškinių Lietuvoje iš dalies kalti atsakingi šalies pareigūnai, kurie nederina tarpusavio veiksmų kovojant su klimato kaita. Be to, visuomenė nepakankamai informuojama, kaip mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Tokią nuomonę apie pastaruoju metu šalyje pastebimus neįprastus gamtos reiškinius portalui išsakė Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis.

„Nacionalinio klimato kaitos komiteto koordinacinė veikla yra neefektyvi. Daug institucijų - ministerijos, departamentai, mokslo institucijos nederina tarpusavio veiksmų įgyvendinant kaitą mažinančias priemones, neskatinami taikomieji tyrimai", - priekaištų valdžiai negailėjo gamtosaugininkas.

Kaip galėtume pakeisti padėtį?

Pasak jo, norint išvengti tokių reiškinių, žmonija privalo permąstyti savo elgesį. Prie permainų, pasak vyro, galėtų prisidėti ir lietuviai.

N.Zableckio teigimu, valstybėms reikėtų laikytis Kioto protokolo, kuriame numatytos anglies dvideginio išmetimo kvotos valstybėms ir priemonės, kaip mažinti klimato šiltėjimą. Pasak jo, pramonėje reikėtų stengtis naudoti kuo mažiau iškastinio kuro.

„Reikėtų mažiau važinėti automobiliais, nes tai didina anglies dvideginio koncentraciją ore. Namuose reikėtų mažiau vartoti elektros. Kitaip tariant, kiekviename žingsnyje turėtume kuo mažiau eikvoti planetos išteklius ir stengtis mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą", - teigė N.Zableckis. Pašnekovas pridūrė, kad žmonijai tinkamai elgiantis atstatyti natūralią gamtos pusiausvyrą pavyks mažiausiai tik po šimto metų.

Neužmiega vėžliai ir atskrenda naujos paukščių rūšys

N.Zableckis tikino, kad pastaraisiais metais gamtos išdaigų būna vis daugiau. Dabar esą į Lietuvą užklysta paukščiai, kurie anksčiau čia niekada nesilankydavo.

„Pajūryje pastebėtas tolimųjų rytų kiras, kuris yra nauja rūšis Lietuvai. Šie paukščiai žiemoja prie Kinijos, Korėjos pakrančių. Tačiau Arkties ledynai yra aptirpę, vandens kelias laisvas, todėl azijiečiai klajūnai užklydo ir į Lietuvos pakrantes", - kalbėjo N.Zableckis.

Gamtosaugininkas  pabrėžė, kad dabar neįprastai elgiasi ir Lietuvoje gyvenantys sutvėrimai. „Šį rudenį žmonės Vilniaus apylinkėse rado vėžlį, nors tokiu metų laiku jis turėjo būti pasislėpęs žiemavietėje, kur nors klampynėse, o ne aktyviai judėti. Vėžlys buvo neužmigęs. Žmonės atnešė jį į jaunųjų gamtininkų centrą. Netrukus jis padėjo kiaušinį, nors vėžliai kiaušinius deda tik birželio pradžioje“, - apie neįprastą gyvūno elgesį pasakojo gamtosaugininkas.

Dalis žąsų – Lietuvai ištikimos ir žiemą

Portalas jau rašė, kad šiemet gamta taip pat krečia išdaigas. Žuvinte dabar laikosi apie 1000 želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar pastebimi perkūno oželiai, slankos. Prie Kauno žmonės jau rado žydinčias žibuokles. Suaktyvėjo ir į butus skrenda uodai.

Nepaisant to, kai kurie specialistai sako, kad vadinti šių reiškinių anomalija dar nereikėtų.

„Jau kelinta iš eilės šilta žiema ir ypač – vėluojanti jų pradžia sukuria palankias sąlygas daugeliui gyvūnų ir augalų, - tvirtina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.- Labiausiai pastebimi tie, kurie gruodžio pradžioje žydi ar yra aktyvūs. Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau žmonės juos pastebi ir bando daryti išvadas, kad tai – anomalijos požymių turintys reiškiniai.”

S.Paltanavičius anomalija vadinti neskuba

Pasak S.Paltanavičiaus, anomalija, kaip išskirtinis, netipiškas rūšiai ar populiacijai reiškinys, yra gana retas dalykas. Anomalija galėtume vadinti per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėjusius krauti paukščius, užmegztus vaisius. Tačiau dabar stebimi aktyvūs augalai ir gyvūnai kol kas auga ir gyvena rudeniškoje aplinkoje, nes ryškios rudens pabaigos nebuvo.

Neišskridusios žąsys ir gulbės, pasak S.Paltanavičiaus, taip pat ne anomalija. Ir kiti vandens paukščiai Lietuvoje galėtų žiemoti, jeigu būtų atviri, neužšalę vandens telkiniai ir pakaktų maisto. Jų tikrose žiemavietėse Vakarų Europoje tokios žiemos ir būna. Beje, jeigu staiga užšaltų ežerai, žąsys per vieną parą galėtų pasiekti Vokietiją ar Olandiją ir ten tikriausiai liktų žiemoti.

Šiuo metu gamtoje galima rasti dar nuo rudens užsilikusius notrelių, bitkrėslių, našlaičių žiedus. Žydi kai kurie darželių augalai. O žibuoklės, pražydusios gruodį ar sausį, pasak žinovų, jokia retenybė. Jų teigimu, šie žiedai – augalų reakcija į palankias sąlygas. Tokie žiedai nebus lankomi vabzdžių, patiems augalams jie nėra biologinio ciklo, kurio metu užmezgamos sėklos, dalis. Daug svarbiau žinoti, kad šis anaiptol ne visuotinis reiškinys žalos augalams nepadaro – pavasarį gamtininkai tikisi gausaus ir vešlaus žydėjimo.


Šiame straipsnyje: gamta,klimatas

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių