Gaištančių žuvų skandalas: valstybės institucijos mėto ir slepia pėdsakus?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Žemės ūkio ministerijai pavaldžią Žuvininkystės tarnybą nesiliauja drebinti skandalai dėl gaištančių žuvų. Tačiau tiek jos, tiek kitų institucijų valdininkai linkę apsimesti, kad nieko nežino.

"Žinome, kad lašišos ir šlakiai upėse krenta", – maždaug po mėnesio atsibudo Žuvininkystės tarnyba. Per tą laiką žvejai skelbė aliarmą, kad tokio vaizdo nėra regėję, o valdininkai tylėjo.

Informacija pasiklydo?

Tai, kad Lietuvos upėse krenta lašišos ir šlakiai, žinoma ne mažiau kaip mėnesį. Net ir oficialiai patvirtinus faktą, kad lašišų gaišimas Lietuvos upėse padidėjęs, Žuvininkystės tarnybos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro vyriausioji specialistė to nebuvo linkusi sureikšminti.

"Norime pažymėti, kad lašišų ir šlakių kritimas po neršto, ypač patinų, yra natūralus procesas. Tačiau šiais metais kritusių žuvų kiekis yra gana didelis", – pripažino ji.

Susidarė įspūdis, jei Žuvininkystės tarnybos specialistė žino apie lašišų gaišimus, dar nereiškia, kad apie tai žino tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Apie lašišų kritimą nežinojo ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuriai priklauso Žuvininkystės tarnyba.

Tiesa, ŽŪM valdininkams upėse gaištančios žuvys pernelyg ir nerūpėjo. "Kauno dienos" paklausimą apie galimą lašišų gaišimą persiuntė Aplinkos ministerijai (AM). Pastaroji vykdo įžuvinimus, jų apskaitą. Galiausiai ir AM pareiškė, kad tokios informacijos neturi.

Šiais metais kritusių žuvų kiekis yra gana didelis.

Atsiliepė tyrėjai

Dar viena institucija, galinti turėti žinių apie žuvų gaišimus, yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos atstovai taip pat apsidraudė nežinojimu ir patikino neatliekantys jokių tyrimų. Vis dėlto nusiuntė dar pasiaiškinti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos vertinimo institutą (NMVVI).

Jo atstovai patvirtino, kad pirmuosius signalus dėl lašišų Žuvininkystės tarnyba pateikė institutui dar lapkričio 8 d. Netipiškai atrodančios žuvys buvo pastebėtos Šventosios ir Neries upėse. Šiek tiek vėliau žvejai mėgėjai sergančias žuvis pastebėjo Vilnelėje.

Lašišinių žuvų neršto liudininkai ir daugelis žvejų tikino, kad šiais metais lašišos ir šlakiai neįprastai ligoti. Pastebėta, kad daugelio žuvų kūnai nusėti mažesnėmis ar didesnėmis balsvomis arba rudomis dėmėmis. Smarkiai padaugėjo informacijos apie visiškai nusilpusias ir jau žuvusias, sergančias žuvis.

Specialistai aiškina, kad lašišų nerštas ir ilgas migracijos laikotarpis pareikalauja daug energijos, tačiau migruojančios žuvys tam būna gerai prisitaikiusios. Neatmetama tikimybė, kad ir ankstesniais metais į Lietuvos upes neršti atplaukdavo sergančių lašišų, tačiau remiantis valstybinių institucijų požiūriu – nieko nežinoti, vargu ar buvo atliekami kokie nors tyrimai, prevencinės priemonės apsisaugoti nuo galimo žuvų ligų išplitimo.

Neatsakoma, kokia tiksli lašišų kritimo priežastis ir ar liga galėjo turėti įtakos ikrų kokybei ir sveikumui.

Pirminė diagnozė

Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Mačiulskis, vertindamas gaišusių lašišų išvaizdą, gana greitai pateikė pirminę ligos diagnozę.

"Aš pats buvau ir apžiūrėjau. Pasižiūrėjau literatūrą, kad analogiški lašišų išvaizdos pokyčiai buvo nustatyti Skandinavijos šalyse. Labai panašu, kad tai yra opėjantis lašišinių žuvų dermatitas. Švedai 2017 m. buvo radę 209 tokias leisgyves žuvis. Jas tyrė. Pagal nuotraukas ir aprašytus tyrimus – pas mus yra analogiškas variantas", – dėstė P.Mačiulskis.

Pagrindinis klausimas, kodėl taip atsitinka? Pasak P.Mačiulskio, turėtų būti faktoriai, susiję su odos pažeidimais. Analizė, atlikta Švedijoje, Suomijoje, rodo, kad grįžtančios lašišos pastebimos su tokiais odos pakitimais, tačiau literatūroje nėra parašyta, kokios konkrečios priežastys.

"Gal tuos odos pakitimus galėjo nulemti užtvankų dariniai, gal upių vandeningumas. Tai gali būti susiję ir su reprodukciniu laikotarpiu, stresu, nusilpusių lašišų imunitetu. Vis dėlto labiau tikėtina, kad odos pažeidimai gali būti susiję su traumomis", – dėstė daktaras.

P.Mačiulskis pabrėžė, kad kai kuriuose moksliniuose straipsniuose sakoma, esą 3–4 metus buvo stebimos žuvys ir po kurio laiko pakitimai išnyko.

"Rašoma, kad jos savaime išgyja, kai atplaukia į šiltesnį vandenį arba jūrą. Mes neturime daug informacijos. Matosi, kad čia buvęs lėtinis procesas. Aiškiai matyti ir bakterijų, ir mikroskopinių grybų pažeidimų pokyčių", – pastebėjimais dalijosi NMVVI direktoriaus pavaduotojas.

NMVVI duomenimis, pirmąsias sergančias lašišas Žuvininkystės tarnyba paėmė vykdydama lašišų veisimo programą, kai specialia technika specialistai gaudė neršiančias lašišas ikrams ir pieniams paimti, iš kurių vėliau būtų išveistos jaunos žuvelės, paauginamos ir paleidžiamos į Lietuvos upes.

Kokia tikimybė, kad iš sergančių žuvų paimti ikrai jau turės ligos patogenus, mokslininkai tiksliai negali pasakyti.

"Žuvys komunikuoja. Jei jos sergančios ir pažeistos reprodukciniu laikotarpiu, tai bakterijos ir mikroskopiniai grybai patenka į aplinką ir galėtų būti užkrečiami. Genetinis polinkis galimas. Gali būti mažiau atsparūs traumoms, didesnis jautrumas", – svarstė P.Mačiulskis.

Žuvų ligų tyrimus atliekantys ir vertinantys mokslininkai pasigenda valstybiniu mastu vykdomų lašišinių žuvų veisimo programai skiriamų profilaktinių priemonių. Esą iš minėtu būdu paimtų ikrų išauginamos žuvelės prieš jas paleidžiant į natūralius vandenis netiriamos.

"Aišku, čia yra laukinė gamta ir kažkaip labai jau gal ir nėra kaip daryti įtaką. Reikia stebėti ir stengtis suprasti, dėl ko taip yra. Žmonės, dirbantys su lašišinėmis žuvimis, turėtų kažką daugiau pastebėti, o ne jau galutinį rezultatą, kurį mato visi", – kritikos žuvivaisos specialistams pažėrė P.Mačiulskis.

Tyrimų rezultatai

Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo institutas atliko tyrimus pagal lapkričio 8 d. Žuvininkystės tarnybos pateiktus mėginius ir lapkričio 23 d. pagal Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus duomenis.

Atsižvelgiant į ligos požymius, buvo nuspręsta atlikti lašišinėms žuvims būdingų virusų diagnozavimo tyrimus. Atlikti bakteriologinės, parazitologinės ir grybelinės kilmės patogenų diagnozavimo tyrimai, taip pat kiekvienos žuvies patologinis-anatominis skrodimas.

"Laboratorinių tyrimų rezultatai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai įvardyti vienos pagrindinės žuvų gaišimo ar susirgimo priežasties, – "Kauno dienai" pateiktame atsakyme mini NMVVI direktoriaus pavaduotojas Darius Nienius. – Vertinant kitų valstybių informaciją ir tyrimų duomenis, darytina išvada, kad tirtoms lašišoms pasireiškė opinės odos nekrozės liga, kurios sukėlėjas nėra identifikuotas iki šiol."

Tyrėjus pasiekė kritusios 3–15 kg nugaišusios lašišos ir šlakiai su aiškiai matomais odos pakitimais.

Būtinas dėmesys tyrimams

Specialistų vertinimu, normaliomis sąlygomis lašišos labai stiprios ir ištvermingos žuvys, jų imunitetas yra įspūdingas. Mokslininkai yra nustatę, kad kelis mėnesius nesimaitinančios žuvys neišvengiamai susižaloja migracijų metu, nerštinėse kovose ir rausiant žvirgždą, tačiau tokie susižalojimai jų nesusargdina ir nedaro įtakos gaišimui.

Lašišų ištekliams atkurti Lietuvoje buvo skiriamas didžiulis dėmesys, dėta daug pastangų, tačiau atrodo, kad prieš atsirandančias negeroves mieliau užsimerkiama, arba jos nurašomos galimam natūraliam procesui.

Gaišusių, leisgyvių karališkų žuvų ligų tyrimus atlikę mokslininkai neabejoja, kad Lietuvai akivaizdžiai reikalinga efektyvi žuvų ligų stebėsenos ir kontrolės sistema.

"Reikėtų pradėti nuoseklius Žuvininkystės tarnybos auginamų ir į Lietuvos upes išleidžiamų lašišinių žuvų virusologinius, bakteriologinius, parazitologinius laboratorinius tyrimus", – vieną būtinų žingsnių mini D.Nienius.

Mokslininkai taip pat rekomenduoja pradėti nuoseklų ir stabilų Lietuvos upių monitoringą lašišinių žuvų ligų atžvilgiu, taip pat išplėsti laboratorinių žuvų ligų tyrimų skaičių ir galimybes. Lietuvoje kasmet pasirodo pranešimų apie masiškai žuvusias žuvis, tačiau dažniausiai šie atvejai lieka neišaiškinti arba, kai pavyksta, lieka neskelbiami.


Specialistai įsitikinę: pardavė užkrėstą mailių?

Dietologų raginimai valgyti daugiau žuvies išgirsti. Šio produkto poreikis auga, todėl vis didesnį populiarumą Lietuvoje įgyja žuvies auginimas tvenkiniuose ir uždarose sistemose. Tačiau nerimą kelia šiam verslui būtino įveisti skirto mailiaus kokybė.

Iškreipta statistika?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet Tauragės rajone gavus pranešimų apie padidėjusį karpių gaišimą privačiuose nekomerciniuose vandens telkiniuose buvo nustatytas koi herpeso virusas – viena iš pavojingiausių karpių virusinių ligų.

Keista tai, kad oficialioje statistikoje apie padidėjusį karpių ar kitų žuvų gaišimą neminimas kitas atvejis – kai žuvys gaišo dėl karpių edemos viruso.

Dėmesio verta istorija nutiko diplomuotam Šilutės žemės ūkio mokyklos mokiniui Laimonui Noreikai. "Kauno dienai" šią istoriją sutiko papasakoti L.Noreikos mokytojas Jonas Dyglys.

Šilutės žemės ūkio mokyklos žuvininkystės verslo darbuotojo specialybės profesijos mokytojas J.Dyglys turi 27 metų darbo akvakultūros srityje patirtį.

"Per vieną mėnesį išgaišo visos įsigytos žuvytės – metų sulaukę karpių jaunikliai. Sąlygos, į kurias pateko nusipirktos žuvelės, negalėjo taip greitai joms pakenkti. Vėliau paaiškėjo, kad mokinys įsigijo ligotas, parazitais ir virusu užsikrėtusias žuveles. Padarinys – išsekimas, todėl žuvų gaišimas tapo nevaldomas", – pasakojo J.Dyglys.

Panašu, kad šiuo atveju juoda dėmė krenta ant žuvivaisa Lietuvoje besirūpinančių valstybinių institucijų.

Žuvis įveisimui J.Dyglio mokinys L.Noreika pirko iš Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro Šilavoto veislininkystės grupės. Ši grupė priklauso Žuvininkystės tarnybai. Pastaroji pavaldi Žemės ūkio ministerijai.

Norisi priminti dar vieną detalę, kad vandenys ir juose gyvenančios žuvys yra ir Aplinkos ministerijos rūpestis.

Pradžia su kliūtimis

J.Dyglio pasakojimu, L.Noreika įsigijo žuvelių už 4,8 tūkst. eurų. Jis planavo, mėnesį paauginęs ir sustiprinęs žuveles, toliau jas platinti.

Jau nuo pat planuoto sandorio pradžios prasidėjo nesusipratimai. Sutartą dieną atšauktas pirkimas dėl nemalonumų tvenkiniuose. L.Noreikai teko nuomoti specialųjį transportą kitai dienai.

Susidūrėme su valstybinių įstaigų abejingumu. Vieni sako – tai ne mūsų sritis, kiti – jūs blogai patys darote, dar kiti aiškina, kad jūs nematote visko arba matote ne tai.

Pasak J.Dyglio, pirkimo dieną pamačius parduodamas žuvis buvo dar nemaloniau. Žuvelės esą buvo labai mažos, nors specialiu Žemės ūkio ministerijos įsakymu metų žuvelių svoris turi būti ne mažesnis kaip 22 g.

Pagal pirkimo taisykles, pardavėjas įpareigotas nustatyti vieneto vidutinį svorį, nes privalu užpildyti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį, kuriame žymimas visas žuvų svoris ir jų skaičius. Pasak J.Dyglio, parduodantis asmuo to nepadarė.

Pašnekovo teigimu, jo mokiniui tai buvo pirmas susidūrimas su valstybinės įmonės darbuotoju ir tai pakišo koją. Tik parvykęs namo, jis pastebėjo, kad pirkimo dokumentai išrašyti klaidingai.

Tuo nemalonumai nesibaigė. Dar tą pačią dieną jis patyrė didokų nuostolių – dalis žuvelių nugaišo. L.Noreika iš pradžių tai bandė pateisinti pervežimo procedūromis. Taip pasitaiko, kad pervežamos žuvelės patiria stresą ir gali nugaišti.

Kitą dieną žuvų gaišo vis daugiau. L.Noreika puolė gerinti jų laikymo sąlygas – padidino vandens aeratorių (prisotinimo deguonimi įrenginys – red.pats.) pajėgumą, gerino pašarus. Tačiau rezultatas nesikeitė ir kitą dieną, nuostolių mastas didėjo.

Po pusantros savaitės L.Noreika kreipėsi į specialistus, paprašė pagalbos ir konsultacijos.

Apžiūra pribloškė

"Mokinio paprašiau atsivežti įsigytų karpiukų mėginį vizualiai apžiūrai, nes tai pirmas žingsnis aiškinantis aplinkybes ir keliant prielaidas", – J.Dyglys ėmėsi padėti mokiniui. Apžiūros rezultatai neįkvėpė: žuvų vidutinis svoris neviršijo 10 g, apžiūra rodė visišką išsekimą. Vizualiai pastebimų pažeidimų nepastebėta, tačiau skrodimas parodė, kad jų žarnynas visiškai tuščias.

Per mėnesį nugaišo visi už 4,8 tūkst. eurų įsigyti karpiukai.

"Žuvys nelietė jokio pašaro, vadinasi, gydyti ar stiprinti pašaru nebuvo galima. Tokiais atvejais padėti beveik neįmanoma. Pirkėjas aiškiai įsitikino, kad įsigijo bėdą, o Šilavoto veislininkystės biuras šią bėdą pardavė", – neabejojo J.Dyglys.

Kaip paaiškėjo gerokai vėliau, dieną prieš parduodant žuveles L.Noreikai, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas iš Šilavoto veislyno paėmė mėginius žuvų ligų kontrolės tyrimui – parazitologiniam, bakteriologiniam ir virusologiniam.

"Virusologinis tyrimas buvo atliekamas Vokietijoje. Vokiečiai nustatė, kad žuvys užsikrėtusios pavojingu karpių edemos virusu ir dar keturiais parazitais. Tik šito oficialiai mums niekas nepasakė", – tęsė J.Dyglys.

Karpių edemos virusas yra vienas iš pavojingiausių žuvų ektoparazitų. Laiku nesiėmus gydymo priemonių, žuvys masiškai – 75–100 proc. – žūsta.

Atsikratė ligoniais?

J.Dyglys neslėpė nusivylimo Šilavoto veislyno darbuotojų poelgiu. "Akvakultūros produkto pardavimas yra labai atsakingas dalykas. Sveikas ir gyvas produktas yra meilės darbui ir gyvūnui bei pagarbos klientui įrodymas. Tai darbuotojo tikroji vizitinė kortelė, institucijos įvaizdis, valstybės rūpestis", –  pastebėjimais dalijosi J.Dyglys.

Dar iki sužinant, kad Šilavoto veislynas už beveik 5 tūkst. eurų pardavė sergančias žuvis, J.Dyglio mokinys kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą dėl galbūt nekokybiško pirkinio.

"Kai mokinys tarnybai parašė skundą, atsakymas dėl žuvų ligų jie jau buvo gavę. Tarnybos darbuotojai žinojo atsakymus dėl keturių užkrečiamų ligų, bet priežasčių ieškojo ne pas save, o mokinio ūkyje. Jie pasirinko puolimo taktiką – problemų ieškoti pas sergančias žuvis nusipirkusį žmogų, o ne pas save", – stebėjosi J.Dyglys.

Pasak pašnekovo, Žuvininkystės tarnyba apsiribojo abstrakčiais atsakymais: "Galėjo būti, galėjo turėti įtakos."

"Atsakymas šiuo atveju turėjo būti tikslus – ką ir kaip padarė neteisingai. Jei produktas buvo blogas, pardavėjas turėjo pats reaguoti: greitai atvažiuoti įvertinti ir pakeisti geru. Tačiau taip neįvyko", – patirtimi dalijosi J.Dyglys.

Abejingumas ar formalumas?

Abejotinų žuvelių įsigijusio L.Noreikos skundai pasiekė ne tik Žuvininkystės tarnybą. Jis kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Vartotojų teisių tarnybą, Ginčų komisiją, tačiau supratęs, kad greičiausiai vis tiek pats liks kaltas, nuvažiavo pas kaimynus lenkus ir nusipirko kokybiškų žuvelių.

"Mūsų atveju susidūrėme su valstybinių įstaigų abejingumu. Vieni sako – tai ne mūsų sritis, kiti – jūs blogai patys darote, dar kiti aiškina, kad jūs nematote visko arba matote ne tai", – J.Dyglys neslėpė pasipiktinimo.

Ekspertas įsitikinęs, kad tokio žuvų gaišimo taip paprastai nepasieksi. Reikia būti visiškai negabiam, kad išžudytum šitiek žuvų. Kai vertiesi žuvivaisa, nupirktas žuvis keli į savo tvenkinius. Vien žuvų gaišimu bėda nesibaigia. Žuvų ligos užteršia ir tvenkinius.

"Žuvys serga visur, sterilių sistemų rinkinių joms auginti nėra, tačiau yra sąžiningi ir gabūs darbuotojai, kurie turi matyti ir imtis priemonių, kad tokios ligos neplistų. Parduodant žuvis turi būti atliekami jų parazitologiniai tyrimai. Bakterinės ligos vystosi lėčiau, bet jos taip pat yra matomos", – įsitikinęs J.Dyglys.

Pasak eksperto, Šilavoto žuvų veislyne buvo gaišimo atvejų ir veisėjai negalėjo parduoti žuvų, nežinodami to gaišimo priežasties.

Mokslininkai stebėjosi, kad žuvelių gaišimo priežasties ieškota tik pirkėjo ūkyje, o apie Šilavoto veislyne atliktus tyrimus nutylėta.

Pasak eksperto, Lietuvoje niekada nebus tokios sistemos arba tvarkos, kuri garantuotų, kad ligų nebus ir jos neplis. Žuvys gali sirgti ir sirgs. Tačiau svarbiausia – turi keisti formalus valstybinių už žuvivaisą atsakingų institucijų požiūris į ligų tyrimus, prevenciją, kvalifikaciją, kuri leistų tas ligas sustabdyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gintaras P.

Gintaras P. portretas
Visą straipsnį perskaičiau ir neradau poros įdomių minčių kurios būtinai turėjo jame būti. Pirma: Tai veisyklai iš kurios pirko užkrėstas žuvis turėtų būti atimtas leidimas išvis kada nors ka nors bendro turėti su gyvūnais (ne tik žuvimi), o atsakingi asmenys susodinti už grotų arba paskandinti tuose pačiuose tvenkiniuose. Antra: Ši veisykla tik viena paminėta, esu beveik įsitikinęs, kad visose (gal ir yra kokia išimtis) veisyklose situacija tokia pat tragiška. "Demokratija" ir jos sūnus kapitalizmas per visus galus žudo Lietuvą.

ALGIS

ALGIS portretas
Tarybiniais laikais buvo daug pramonės įmonių , mažai buvo valymo įrenginių , bet žuvų tokio masiško kritimo nebuvo , visgi vakarai daug kenksmingo brudo prifarširavo a

mindaugas

mindaugas portretas
Sergancius karpio-karoso hibridus ir as nusipirkau Silavote.Neisgyveno daug...
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių