Gaisras Černobylyje: kaip vertina lietuviai | KaunoDiena.lt

Gaisras Černobylyje: kaip vertina lietuviai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Pastarųjų dienų gaisras, kilęs užterštoje Černobylio katastrofos zonos teritorijoje, verčia suklusti ir lietuvius. Oficialiai teigiama, kad jokio radiacijos pavojaus nėra.

Susisiekė sunkiai

Naujausia informacija apie Černobylio zonoje kilusį gaisrą dalijosi keliautojas ir publicistas, televizijos laidos "Praeities žvalgas" autorius Šarūnas Jasiukevičius.

"Atviros ugnies židinių nėra. Smilksta apie 3 ha miško paklotės. Gesinimo darbus tęsia aviacija ir apie 150 gaisrininkų. Iš lėktuvų jau išpilta 144 t vandens. Radiacinis fonas nepakitęs – Černobylio mieste 0,32 mikroSv/h, elektrinės teritorijoje 0,51 mikroSv/h. Radiacinis fonas Kaune 0,14 mikroSv/h. Įprastas radiacinis fonas yra apie 0,05–0,15 mikroSv/h. Maksimali leidžiama sanitarinė norma 0,3 mikroSv/h", – vakar po vidurdienio skelbė Š.Jasiukevičius.

Ne vieną kartą Černobylio zonoje lankęsis ir turistų grupes į ten lydėjęs kaunietis neslėpė, kad toli gražu ne iš karto pavyko susisiekti su Černobylio zonos administracija. Vienintelis oficialus šaltinis, pasak Š.Jasiukevičiaus, – vietos administracijos profilis "Facebook" paskyroje.

"Jie ramina, kad viskas gerai. Tačiau informaciją dar gaunu iš Černobylio miesto žmonių, iš dirbančiųjų zonoje. Jų teigimu, situacija rimta. 10 km spinduliu evakavo visus žmones, kurie nedirba Černobylio zonoje, t.y. turistus, lankytojus, mokslininkus", – informacija dalijosi keliautojas.

Š.Jasiukevičiaus žiniomis, antradienio rytą buvo evakuoti visi sarkofagą įrenginėję darbininkai. Vietos administracija išplatino pranešimą, kad lankymui zona uždaryta.

"Iš Černobylio miesto gyventojų sužinojau, kad mieste esantis radiacijos monitoringo ekranas, kuris skelbė radiacijos lygį iš skirtingų zonoje išdėstytų stotelių, rodo ne visų stotelių duomenis. Gal nenori nervinti žmonių, o gal jos sudegė", – svarstė Š.Jasiukevičius.

Scanpix nuotr.

Esmė tarp eilučių

Gaisras įsiplieskė antradienio rytą sausos žolės plote aukštos radiacijos zonoje, mažiau nei 10 km nutolusioje nuo elektrinės, o vėliau ugnis persimetė į 10 ha mišką, sakoma Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešimuose.

Pareigūnai pasidalijo nuotraukomis, kuriose matomi nuo miško kylantys dūmai ir liepsnos, apėmusios sausos žolės plotą. Ukrainos branduolinės pramonės kontrolės institucija nurodė, kad buvusioje Černobylio elektrinėje neįvyko nieko bloga, gaisras jokios grėsmės nekelia.

Netoli Černobylio elektrinės esantys miškai ir žolė užsiliepsnoja neretai. 2015 m. įsiplieskęs miško gaisras truko keturias dienas.

Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas socialiniame tinkle "Facebook" pranešė, kad "radiacijos lygis yra saugus. Kijeve ir pačios Černobylio elektrinės teritorijoje jis yra žymiai mažesnis nei leistinas lygis. Taigi, nėra ko nerimauti".

Š.Jasiukevičius pataria oficialius Kijevo pranešimus skaityti tarp eilučių. "Branduoliniams objektams leidžiama nustatyti savo sanitarinę ribą. Černobylio zonos sanitarinė riba yra, atrodo, 15 mikroSv/h, todėl 5,5 jiems yra nepasiekta pavojinga riba. Civilizuotų žmonių pavojaus riba jau seniai pasiekta", – pastebėjimais dalijosi Š.Jasiukevičius.

Scanpix nuotr.

Katastrofos istorija

Pasaulio dėmesio centre Černobylio elektrinė atsidūrė, kai 1986 m. balandžio 26-ąją per nepavykusį saugumo bandymą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios elektrinės ketvirtasis reaktorius. Jis degė dešimt dienų, išmesdamas radiacijos debesis.

Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Žmonės Černobylyje buvo apšvitinti 90 kartų daugiau, nei sprogus bombai Hirošimos mieste Japonijoje.

Jie ramina, kad viskas gerai. Tačiau informaciją dar gaunu iš Černobylio miesto žmonių, iš dirbančiųjų zonoje. Jų teigimu, situacija rimta.

Sovietų valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 d. paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 d. Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.

Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.

Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. Dėl radiacijos skydliaukės vėžys padažnėjo dešimt kartų.

Sprogęs reaktorius 2016 m. spalį buvo uždengtas didžiuliu metaliniu 2,1 mlrd. eurų kainavusiu sarkofagu, kurio gamybą ir įrengimą apmokėjo tarptautiniai donorai. Siekiama, kad iš elektrinės nenutekėtų daugiau radiacijos ir užtikrinti ateities europiečių kartų saugumą.

"Praeities žvalgo" autoriaus Š. Jasiukevičiaus nuotr.

Oficialiais vertinimais, įrengus sarkofagą radiacijos lygis prie reaktoriaus per metus nukrito 90 proc.

Augantis populiarumas

Nepaisant visų istorijų, Černobylio zonos populiarumas kasmet auga. Zoną lanko vis daugiau turistų iš įvairių pasaulio šalių. Iki šiol zonoje dirba apie 3 tūkst. mokslininkų. Š.Jasiukevičiaus žiniomis, 2015 m. zoną aplankė apie 25 tūkst. turistų, 2016 m. – 40 tūkst., o 2017-aisiais – apie 60 tūkst. turistų.

"Pasitaiko, kad kai kuriomis valandomis prie kai kurių objektų vaizdas būna kaip disneilende. Kai turistams leidžiama įvažiuoti į Černobylio zoną, tai būna, kad vienu metu eilėje stovi apie dešimt mikroautobusų ir maždaug trys didžiuliai dviejų aukštų autobusai", – patirtais įspūdžiais dalijosi Š.Jasiukevičius.

"Pačiame Pripetės mieste vaiduoklyje (iš Pripetės po katastrofos buvo iškeldinti visi iki vieno gyventojai – red. past.) vakarais būna daugiau žmonių nei Laisvės alėjoje. Iki avarijos ten gyveno apie 50 tūkst. žmonių, dabar oficialiai nė vieno", – pasakojo keliautojas.

Tuščias miestas, mokyklos, fermos, gyvenamieji namai. Negyvame mieste ūžaujantys vėjai. "Postapokaliptinė egzotika. Važiuoja žmonės pasižiūrėti, kaip atrodys pasaulis po pasaulio pabaigos. Panašu", – sutiko Š.Jasiukevičius, regis per ne vieną apsilankymą jau turėjęs apsiprasti su vaizdu ir keliamomis emocijomis.

Žiūri su šypsena

Šiandienos turistinė egzotika toli gražu ne visiems kelia pačius maloniausius prisiminimus. Tais 1986-aisiais beveik 7 tūkst. lietuvių priverstinai buvo išvežti likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių.

Kaunietis Pranas Paškevičius buvo 29-erių, kai sprogo Černobylio AE. Tąsyk jam teko misija vykti į ne vieną mėnesį truksiančią komandiruotę – statyti naują Černobylio elektrinės darbuotojų miestą Slavutičių.

Dabar Lietuvos judėjimo "Černobylis" pirmininkas P.Paškevičius į kilusį susirūpinimą gaisru Čenobylio zonos miškuose žiūri visiškai ramiai. Vyras neslepia, kad ši žinia jam nesukėlė kažkokio siaubo, panikos.

"Paviršutiniai, branduoliniai židiniai buvo sutvarkyti iki tol. Žinoma, ten yra tas radiacinis fonas gal 100 kartų didesnis nei natūralus. Bet Lietuvos tai jau tikrai nepasieks. Šitas gaisras man nesukelia jokių emocijų ar baimių. Aš nepanikuoju. Aš ten buvau, žinau ir man nesukelia pasibaisėjimo. Aš suprantu kitus žmones, kurie tą pavojų jautė nuotoliniu būdu, galbūt jiems tai yra baisu", – sutiko P.Paškevičius.

Černobylio katastrofą savo kailiu patyręs kaunietis ironizuoja, kad pavojus juntamas iš pat pradžių, po to priprantama ir tai tampa gyvenimo dalimi. Judėjimo pirmininkas sutinka, kad yra dvi černobyliečių pozicijos. Esą tokie kaip jis, kuriems pasisekė išvengti sveikatos problemų, į daugelį dalykų žiūri su šypsena, o tie, kuriems sveikata kasdien primena Černobylyje praleistą laiką, jaučiasi katastrofos aukomis.

"Praeities žvalgo" autoriaus Š. Jasiukevičiaus nuotr.

Žmonės sugrįžta

Paskutinį kartą P.Paškevičius Černobylio zonoje buvo, kai ukrainiečiai pristatė sarkofagą ant elektrinės. Atkreipė dėmesį ir į turistų išmintus takus. "Pradžioje buvo paliktas miestas, o dabar susidaro įspūdis, kad tą zoną stengiamasi išnaudoti per pinigus, kaip iš tos zonos uždirbti pinigų. Tai ir žiūri į viską kaip į atrakciją. Tada, kai mes buvome išsiųsti, tai negalėjome žinoti, kas ir kaip ten. Radiacinio fono duomenis slėpdavo, bet supratome, kad pavojinga, nes evakavo žmones, ir iki šiol miestas tuščias", – dabartį ir praeitį lygino "Černobylio" judėjimo pirmininkas.

Pasak P.Paškevičiaus, prieš porą metų vykusiame forume Kijeve buvo svarstoma, kad gal tą zoną reikia sumažinti, gal ne 30 km spindulys turėtų būti, o 10 km, gal net apgyvendinti.

"Kai ukrainiečiai Europai pristatė sarkofagą ir kur padėjo tam skirtus pinigus, buvo du vokiečių žurnalistai. Jie dėvėjo specialią aprangą, o mes tiesiog taip. Tai į mus žiūrėjo kaip į kiborgus. Matyt, galvojo, kad tada nebijojo, todėl ir dabar su humoru bei šypsena. Jei jau buvai ant to stogo ir su kepure mosikavai, tai ką čia po 30 metų bebijosi", – juokavo P.Paškevičius.

Šitas gaisras man nesukelia jokių emocijų ar baimių. Aš nepanikuoju. Aš ten buvau, žinau ir man nesukelia pasibaisėjimo.

Kaunietis tik svarstė, kad Slavutičius įdomioje zonoje buvo pastatytas. Radiacinio užterštumo žemėlapyje matyti, kad pats miestas švarus, o miškai aplinkui mėlyni, t.y. užteršti. Laikas įneša savo pataisas. Į pakraščiuose užterštos zonos buvusius kaimelius gyventojai sugrįžo. Daugiausia seneliai.

Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvos gyventojų sveikatai nekelia

Mūsų šalies Radiacinės saugos centras informuoja, kad šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta. Apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus informuojami papildomai. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat veikia Aplinkos apsaugos agentūros valdoma Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema. Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės galią. Duomenų kitimą gali stebėti bet kuris gyventojas, Radiacinės saugos centro interneto svetainėje pasirinkęs aktyvią nuorodą "Radiacinis fonas Lietuvoje".

Radiacinės saugos centras atkreipia dėmesį, kad net jei gaisro pelenai su radioaktyviosiomis dalelėmis (nedideliu kiekiu radioaktyviojo Cs-137) ir pasiektų Lietuvos teritoriją, pavojaus žmonių sveikatai nebūtų, jodo profilaktikos taikyti nereikia, nes pelenų sudėtyje nėra radioaktyviojo jodo. Remiantis 2002 m. vykusių gaisrų Briansko srityje patirtimi, radionuklidų lygiai dūmuose, pasiekusiuose kaimyninių šalių teritorijas, buvo labai žemi ir neturėjo įtakos gyventojų sveikatai. Tą patį parodė ir 2015 m. bei 2016 m. Černobylio miškuose vykusių gaisrų patirtis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juk

juk portretas
viskas vyksta pagal masonu oligarchu nurodymus o europoje per briuseli.....

...

... portretas
Chm: "Radiacinis fonas Kaune 0,14 mikroSv/h. Įprastas radiacinis fonas yra apie 0,05–0,15 mikroSv/h" - tai kas čia Kaune tą radiacinį lygį taip kelia, ar tas madingasis biokuras ne nuo Černobylio vežamas?

Aistt>nuomonei

Aistt>nuomonei portretas
Prasom teisingai rasyti autoriaus pavarde! Gal,tamsta, skaitai kas antra zodi?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių