G. Storpirštis: mūsų tolerancija lenkai naudojasi kaip silpnumu

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako nesuprantantis savaitgalį prie Seimo protestavusių intelektualų pasipiktinimo dėl neva lenkams teikiamų privilegijų – esą pavardžių rašybos klausimą siekiama išspręsti dėl pačių lietuvių patiriamų problemų. Specialistų išvadas jis žada pristatyti kitą savaitę.

Piktinasi dvejopais standartais

Keli šimtai protestuotojų, sekmadienį susirinkusių prie Seimo, piktinosi įvairiomis Lietuvos lenkų tautinei mažumai teikiamomis nuolaidomis – planais leisti dokumentuose rašyti asmenvardžius nelietuviškai, palengvintu lietuvių kalbos egzaminu. Valdantiesiems priekaištauta, esą šie nusileidžia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimams ir taip pamina daugumos teises.

Vienas iš protesto dalyvių aktorius, muzikantas Gediminas Storpirštis piktinosi, jog valdantieji, nusileisdami koalicijos partnerės LLRA siūlymams, vadovaujasi partiniais interesais, o ne esminėmis valstybinėmis vertybėmis.

„Ar gali taip būti, kad ima dominuoti mažumos teisės? Parodykite man kitą tokią valstybę pasaulyje, kur gimtąja kalba kalbantis jaunimas būtų nuskriaustas, palyginti su tautinėmis mažumomis? Kaimynų mažuma, reikalaujanti išskirtinių sąlygų, elgiasi be galo drastiškai. Tuo pat metu atleidžiami visi Torunės universiteto, pagrindinio baltistikos centro Lenkijoje, dėstytojai lietuviai, mokantys lietuvių kalbos, vietoj jų priimami lenkai. Čia yra faktas. Lenkijos prezidentas atviru tekstu sako: kol Lietuva nevykdys mūsų reikalavimų, jūsų situacija tik blogės. Apie lietuvių sąlygas Lenkijoje – nė vienos žinutės. O pažiūrėkite, kaip čia klykia turėdami 85 mokyklas ir universitetą, kuriuose mokoma lenkų kalba. Tad mūsų tolerancija jie naudojasi kaip silpnumu“, – protestuotojų poziciją išsakė G. Storpirštis.

Protestai erzina

Tačiau politikai teigia nesuprantantys protestuotojų pareiškimų. Dar prieš kelis mėnesius Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas yra pareiškęs, kad Seimas pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis projektą galėtų įteisinti dar balandį, bet pagalbos kreiptasi į Teisingumo ministerijos teisininkus. Jie savo išvadas turėtų pateikti dar šią savaitę.

Pats G. Kirkilas nuomonės nepakeitė. Anot jo, pavardžių rašymas originaliais rašmenimis – teisinis sprendimas, niekaip nesusijęs su lietuvių kalba.

„Man gaila, kad niekas neprotestuoja, kai keliami mokesčiai knygų leidybai, žiniasklaidai. O tie dalykai, dėl kurių dabar protestuojama, turi labai menką ryšį su lietuvių kalbos puoselėjimu. Pavyzdžiui, Suomijoje švedų kalba yra net valstybinė – mūsų parametrais šnekant, jie įsivedė vos ne okupantų kalbą. Daug didesnės kalbos problemos susijusios su internetu, su kitų kalbų skverbimusi į mūsų kalbą. O dėl to, kad nedidelis procentas Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių nori savo kalba pase įrašyti pavardes, nematau didelės problemos. Aistros keliamos dirbtinai – jei intelektualai nukreiptų savo jėgas į realų lietuvių kalbos puoselėjimą, tai būtų sveikintina“, – protestuotojams palinkėjo politikas.

Išvadas pristatys po savaitės

Teisingumo ministras J. Bernatonis žada jau kitą savaitę pristatyti specialistų, sprendžiančių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis dilemą, išvadas.

„Vienintelis tai reglamentuojantis teisės aktas buvo Aukščiausiosios Tarybos nutarimas – jis per 22 metus beviltiškai pasenęs, neatsižvelgia į nelietuviškos kilmės pavardžių rašymą“, – pripažino J. Bernatonis.

Anot ministro, sprendžiant šią dilemą iškyla nemažai konstitucinių klausimų. Jis taip pat teigė, jog dar anksti kalbėti apie tai, kokia forma (teikiant įstatymo projektą Seimui ar kitaip) bus bandoma keisti pavardžių rašybos taisykles, tačiau apgailestavo, kad kalbos klausimai taip lengvai imami politizuoti.

„Čia ne tautinių mažumų, o kalbos klausimas. Juk vokiečiai nėra tautinė mažuma, tačiau už vokiečio ištekėjusi moteris turi problemų, jei jo pavardėje yra raidžių, nesančių mūsų abėcėlėje. Tas pats ištekėjusioms už britų, kitų valstybių piliečių. Kyla problemų ir tuomet, kai tėvai duoda nelietuviškus vardus vaikams. O bus įstatymas ar ne, reikėtų kalbėti apie tai, ar tai bus šiais metais, bet ne artimiausiu metu“, – sakė J. Bernatonis.

Anot jo, asmenims, kurie pareikš norą keistis pavardę, turėtų galioti panaši tvarka, kaip ir dabar pavardę keistis norintiems piliečiams.

„Kalbant apie tuos, kurie norėtų pavardes pasikeisti, turėtų įrodymų, kad jų pavardė turėtų būti rašoma kitaip, nes yra nelietuviškos kilmės, turėtų būti visa keitimosi procedūra nustatyta. Tiesą sakant, aš nelabai supratau, ko ten protestuoja. Kai buvau susitikęs su Sąjūdžio vadovais, informavau, kokiu klausimu mes dirbame. Bet kažkodėl norima tą klausimą politizuoti, susieti su tam tikrais LLRA dalykais. Kaip sakiau, čia yra bendros problemos, kurias mes, būdami europiečiai, turime išspręsti ir išspręsti taip, kad tai neprieštarautų mūsų Konstitucijai“, – sakė J. Bernatonis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
įtarimas, kad raudonieji parduos Lietuvą visiems, kas tik pirks, stiprėja.

h20

h20 portretas
Pritariu G.Storpirsciui... ;)

TODEL

TODEL portretas
IR NEDERA PERLENKTI LAZDOS : NET IR SU TOLERANCIJA . . . . . .
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių