G. Landsbergis: yra norinčių priversti politikus nebesusitikinėti su niekuo

Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku G. Landsbergiu.

– Pone Landsbergi, pastaruoju metu, į teismą perdavus vadinamąją politinės korupcijos bylą, aiškėja naujų detalių, susijusių ir su jūsų partija. Gal jūs pats galėtumėte papasakoti, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis jūs pats buvote susitikęs su R. Kurlianskiu?

– Po 2015 m. įvykusių pirmininko rinkimų turbūt susitikinėjau su bemaž visais žiniasklaidos atstovais ir žymesniais verslo atstovais, tarp jų buvo ir Raimondas Kurlianskis. Tuo metu mūsų diskusijos turbūt niekuo nesiskyrė nuo kitų: kalbėjome bendrai apie politinę padėtį tiek su juo, tiek su kitais žmonėmis, kurių dabar ir nesiimčiau visų vardinti, nes dar galiu ką nors užgauti pamiršęs. Vėliau lygiai taip pat, jau ruošiant programą ir ruošiantis rinkimams, kviečiau žmones susitikti ir padiskutuoti apie programą, kitus partijai aktualius dalykus, susijusius su programa.

– R. Kurlianskį jūs pats kvietėte susitikti ir pristatydavote jam programą?

– Ne, visiškai jo neakcentuoju. Jeigu teisingai atsimenu, tai buvo daugiau nei penkiasdešimties elektroninio laiško gavėjų sąrašas, kuriems aš išsiunčiau programą – pirmą iš tokių ryškesnių mūsų juodraščių – ir pakviečiau juos visus teikti pasiūlymus, ar kokias nors pastabas, kurios, jų nuomone, būtų aktualios. Kai kurie iš jų atsiliepė.

– Ar tiesa, kad jūs buvote susitikę tris kartus?

– Taip, tiek aš atsimenu susitikimų.

– Ir jūs apie tai liudijote teisėsaugai?

– Taip.

– Į apklausą STT vykote prieš partijos suvažiavimą, kuriame buvote patvirtintas partijos pirmininku?

– Tikriausiai taip.

– Kodėl jūs tos informacijos, kad buvote kviečiamas į apklausas, nepaskelbėte viešai prieš suvažiavimą? Jūs laukėte tam tikrą laiką. Galvojote, kad tai gali pakenkti jūsų reputacijai?

– Ne, aš nieko nelaukiau. Aš atsakiau tuo pačiu metu, kai buvau paklaustas.

– Aš turiu omenyje, kodėl išrinktasis partijos pirmininkas prieš partijos suvažiavimą viešai nepranešė, kad vyko į STT apklausą? Nemanėte, kad tai svarbu?

– Nemaniau, kad tai yra aktualu. Nebuvo pareikšti nei kokie nors kaltinimai, įtarimai. Tai tiesiog buvo bendro pobūdžio informacijos pateikimas ir aš visus tuos atsakymus daviau.

– Žiniasklaidoje pranešama, kad jūs kalbėjote apie tai, jog turėjote savo pageidavimų, kaip turtėtų būti nušviečiama jūsų veikla koncernui „MG Baltic“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse.

– Tai yra netiesa.

– Jūs niekada apie tai nesate kalbėję? Jokių žiniasklaidos pranešimų, reklamos – nieko nesate derinę?

– Ne, aš buvau pateikęs savo oficialų pareiškimą ir su dideliu apgailestavimu galiu pasakyti, kad žiniasklaidos priemonė, kuri ėmėsi skelbti liudijimus, įnešė savo interpretavimų. Aš tikiuosi, kad tie interpretavimai, kai byla atsidurs teisme ir bus visa išviešinta, viskas bus paaiškinta ir panaikinta.

– Ar galėjo būti tokia situacija, kad jūs turėjote kažkokių pageidavimų ar prašymų dėl to, kaip turėtumėte būti vaizduojamas pats, ar partija, koncerno valdomoje žiniasklaidoje?

– Vienintelis žiniasklaidos dėmesys, kokį ir dabar jums galėčiau išsakyti – objektyvus nušvietimas. To turbūt nori kiekvienas sąžiningas politikas.

– Ir jūs to prašėte? Kad būtumėte objektyviai nušviečiamas?

– Negalėčiau atmesti, kad tai nebuvo paminėta.

– Prašėte R. Kurlianskio, kad žiniasklaida jus nušviestų objektyviai?

– Nebuvo jokio prašymo. Dar sykį sakau, galėjo būti kokia nors pokalbio detalė, kai bendro pobūdžio kontekste galėjo būti išreikšta pozicija, kad politikai iš žiniasklaidos tikisi objektyvumo. Tai yra abstrakti formuluotė. Ją galėčiau paminėti ir jums, ir jūsų atstovaujamam kanalui ir bet kam žiniasklaidoje.

– Ar tiesa, kad Laurynas Kasčiūnas buvo atėjęs pas jus po to, kai Eligijaus Masiulio namuose ir automobilyje buvo atliktos kratos? Ar tiesa, kad kai E. Masiulio istorija atsidūrė visuomenės dėmesio centre, L. Kasčiūnas atėjo pas jus papasakoti apie savo bendradarbiavimą su koncernu „MG Baltic“ ir iš koncerno gautą paramą?

– Negalėčiau atsiminti tokių aplinkybių apie gautą paramą asmeniškai. Beveik neabejoju, kad tokios nebuvo. Pokalbiai šiokie tokie buvo, tam tikrą dalį informacijos aš turėjau. L. Kasčiūnui primygtinai rekomendavau nedelsiant visą informaciją perduoti STT.

– Jis to nepadarė?

– Aš to negaliu pasakyti.

– Jūsų žiniomis?

– Aš to negaliu pasakyti, nežinau. Aš žinau, kad jis liudijo – nežinau, ką.

– L. Kasčiūnas liudijo tuo pačiu metu kaip ir jūs, ar jis liudijo dabar?

– Geriausiai turbūt jis pats atsakytų į šį klausimą.

– Pone Landsbergi, prisiminus dvejų metų senumo istoriją, liberalų skandalą, susijusį su R. Kurlianskiu, tuomet jūs labai aštriai kritikavote liberalus ir pabrėžtinai pats niekada nekalbėjote apie tai, kad irgi buvote susitikęs. Kodėl?

– Yra labai aiškūs skirtumai. Manyčiau pagrindinis skirtumas, kai susitinki su vienu ar kitu žmogumi, ypač neturėdamas jokios papildomos informacijos apie galimą ar numanomą neteisėtą veiklą. Pagrindinis kriterijus turbūt tuomet yra – kur brėžiamos ribos. Nepriklausomai nuo daugelio kitų aspektų, tuomet viskas atsiremia į žmogaus sąžinę ir į bendrą politinio padorumo suvokimą. Manau, kad tai yra pagrindinis motyvas, kuriuo remdamasis susitikau su žmonėmis, kalbėjausi su jais. Tiesą sakant, žinau, kad būtų norinčių šiandien priversti politikus nebesusitikti su niekuo, tačiau manau, kad tai yra neįmanoma. Ir tai nebūtų logiška. 

Tiesą sakant, žinau, kad būtų norinčių šiandien priversti politikus nebesusitikti su niekuo, tačiau manau, kad tai yra neįmanoma.

– Turbūt prasmę turi ir vieta, ir aplinkybės, ir pokalbio temos. Išrinktasis partijos pirmininkas vyksta į koncerną pas R. Kurlianskį, į jo kabinetą, kalbėtis apie reikalus.

– Nepasakyčiau, kad tai yra darbo kabinetas, tai yra darbo aplinka, kurioje ir vyksta daugelis susitikimų. Nė vienas susitikimas nevyksta privačioje erdvėje, tai, manau, yra didelis skirtumas. Beje, norėčiau pabrėžti, kad tam tikras pareigūnas iš tam tikro premjero aplinkos paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją, esą susitikau su R. Kurlianskiu namuose, ir turėdamas progą paprašysiu, kad tas pareigūnas tą informaciją paneigtų.

– Jeigu teisingai supratau iš viešos informacijos, nes jokios bylos nemačiau, buvo trys susitikimai: vienas – R. Kurlianskio biure, antras – „Šekspyro“ viešbučio restorane ir trečiasis – „Stiklių“ restorane.

– Jeigu jūs manote, kad tai yra svarbu paminėti, tai taip.

– Jūs buvote tų susitikimų iniciatorius?

– Aš negalėčiau dabar tiksliai atsiminti.

– Na, jaunam žmogui nesudėtinga atsiminti prieš dvejus metus vykusius susitikimus?

– Aš tikrai dar kartą noriu pabrėžti, kad susitikimų per vieną dieną kartais būna penki ir daugiau. Kai kurie jų būna inicijuojami mane kviečiančių žmonių, kitus pasikviečiu aš pats. Šie susitikimai vyko tikrai prieš nemažai laiko. Jų svarba tuo metu neatrodė nei didelė, nei kuo nors išskirtinė. Dėl to dabar, nenorėdamas pasakyti kokios nors netikslios ar klaidingos informacijos, negalėčiau apibendrinti ir pasakyti, ar visi trys susitikimai buvo mano inicijuoti. Jeigu teisingai atsimenu – tai buvo ne taip, bet kaip buvo tiksliai, dabar negalėčiau pasakyti.

– Kitaip tariant, vienu atveju jūs buvote kviečiamas, kitu atveju kvietėte jūs pats.

– Gali būti ir taip. Tą vieną bendro pobūdžio susitikimą atsimenu, kai kviečiau susitikti daug žmonių.

– Baigiantis mūsų pokalbiui, pone Landsbergi, kokias išvadas jūs dabar pats padarėte po to, kai po dvejų metų viešai turite kalbėti apie susitikimus, vykusius prieš dvejus metus?

– Vienintelis dalykas, ko norėčiau sau palinkėti ir kitiems aktyvioje politikoje esantiems politikams, tai turėti aiškiaregystės dovaną. Akivaizdu, kad niekas kitas negalėtų išgelbėti bandant atspėti, kuris žiniasklaidos ar verslo atstovas gali tapti įtariamuoju. Privatūs susitikimai, kurie vyksta, gali būti nušviesti tokioje šviesoje, kuri gali būti nepalanki arba traktuojama nepalankiai. Bet tol, kol aiškiaregystės dovanos kokiu nors būdu mes negalime įgyti ar paragauti iš kokio nors slaptųjų tarnybų šulinio, tol, deja, tenka toliau lygiai taip sėkmingai vadovautis savo sąžine ir sprendimus priimti tuomet, kai susitinkame su žmonėmis.

– Bet, pone Landsbergi, jūs susitikinėjote su R. Kurlianskiu, kuris, visuotinai žinoma, kuruoja žiniasklaidos priemones „MG Baltic“ koncerne, tai yra jo atsakomybės sritis. Jūs susitikinėjote su vienu iš akcininkų iki rinkimų likus pusmečiui... Visuomenei tikrai gali kilti įvairių klausimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jūs tai darėte ne vieną kartą.

– Taip, gerbiamas Edmundai, aš galėčiau priminti ir apie mūsų susitikimus taip pat privačiose erdvėse, kur esame ir su jumis susitikę vieną ar kitą sykį.

– Būkite malonus – priminkite, kur mes esame su jumis susitikę privačioje erdvėje? Nebent privačios mokyklos kieme Rugsėjo 1-ąją.

– Ne, yra aplinkybių, kada tokie susitikimai atsitinka. Aš nemanau, kad jų reikia gėdytis ar kaip nors išsamiai apie jas diskutuoti dėl vienos paprastos priežasties – nepaisant susitikimo, esmė visada yra jo turinys. Ar tai yra traktuotina kaip koks nors susitikimas, kuris daro žalą, ar pažeidžia kokius nors įstatymus, ar ne. Aš savo veiksmais nesu pažeidęs įstatymų, man nėra pareikšti jokie kaltinimai iš valstybės. Tikiu, kad jie nebus pareikšti. Tiksliau, ir nebegali būti pareikšti, nes byla jau perduota teismui. Taigi daugiau nagrinėti šį klausimą aš nematau prasmės.

– Esate tikras, kad niekada, paviešinus bet kokią bylos informaciją, stenogramas, pokalbių įrašus, nebus užfiksuoti G. Landsbergio prašymai dėl žiniasklaidos vaidmens Tėvynės sąjungos ar jūsų, kaip politiko, atžvilgiu?

– Esu visiškai tikras.

– Esate tikras, kad to niekada neprašėte?

– Esu tikras.