Europos žmogaus teisių teismas: Lietuva ES kontekste atrodo gerai

Beveik 3 mln. litų – tokia suma už Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nustatytus pažeidimus nuo 2000-ųjų palengvėjo Lietuvos biudžetas. Daug tai ar mažai? Ekspertų teigimu, Lietuva ES kontekste atrodo gerai.

Užstojo kalinį

Nuo tada, kai Lietuvos piliečiams suteikta teisė savo interesus ginti EŽTT, Lietuva pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją 71-oje byloje. Pastarasis Teismo sprendimas Lietuvos atžvilgiu priimtas liepos 9 d. Juo pripažinta, kad Lietuva pažeidė konvenciją, nes Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinčiam asmeniui nebuvo leisti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine. Už tai jam priteista 6 tūkst. eurų.

Pripažįstama, kad skundų dėl kalinimo sąlygų nemažėja, EŽTT tokių peticijų yra pasiekusi ne viena. Jau anksčiau kaliniai yra skundęsi dėl žmogaus orumą žeminančio elgesio, korespondencijos slaptumo principo pažeidimo. Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo Romo Ostanavičiaus, teoriškai tokie Teismo sprendimai yra pozityvus dalykas, nes leidžia pažeidimų išvengti ateityje. Tačiau tam reikia keisti teisės aktus, įstatymus, o visa tai užtrunka. Pavyzdžiui, reaguojant į pastarąją bylą, Lukiškių kalėjime reikėtų įrengti specialias patalpas ilgalaikiams pasimatymams.

"Pirmiausia turėtų būti pakeisti pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys giminaičių teisę pasimatyti su nuteistaisiais, tardymo izoliatoriaus taisyklės. Mes esame tiesioginiai jų vykdytojai ir, kol bus pakeista, manau, galios senoji tvarka. Klausimas tik ar Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija privers keisti šituos teisės aktus. Jeigu EŽTT už tai priteisė netgi kompensaciją asmeniui, tai valstybė turėtų susirūpinti ir priimti tai kaip įspėjimą, nes vėliau tokios pačios bylos gali vėl pasiekti EŽTT", – situaciją vertino R.Ostanavičius.

Skundžiasi vis dažniau

Tiesa, tokios aukštos instancijos teismus pasiekia toli gražu ne visi kalinių skundai. Pasak R.Ostanavičiaus, tendencija, kad nuteistieji mėgsta rašyti skundus, tik didėja. Tarp skundų pasitaiko ir kurioziškų atvejų, pavyzdžiui, vienas kalinys rašo, kad elektros lemputė jam šviečia per ryškiai, kitas – kad ta pati lemputė suteikia per mažai šviesos.

Dar esą pasitaiko besiskundžiančių atšalusiu maistu arba tuo, kad prižiūrėtojai neatsako į kalinių pasisveikinimą. Tada jie jaučiasi įžeisti ir prašo kompensacijos. Be to, nuteistieji turi teisę skundus rašyti ne kalėjimo administracijai, o kreiptis tiesiai į teismą ir šia teise uoliai naudojasi.

"Jiems nieko nepriteisiama, be mums yra administracinės išlaidos, teismams – papildomas darbas. Jeigu į teismą kreipiasi laisvėje esantys piliečiai, jie turi sumokėti mokestį, o mūsų suimtieji atleisti nuo šio mokesčio. Tai čia gal būtų viena iš priemonių juos sudrausminti ar priversti pagalvoti, ar jiems apsimoka rašyti tą skundą", – svarstė R.Ostanavičius.

Atrodome neblogai

Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, paklausta, kaip EŽTT sprendimų atžvilgiu atrodome kitų ES šalių kontekste, buvo optimistė. Pasak E.Baltutytės, pagal konvencijos pažeidimus mūsų valstybė niekuo neišskirtinė, o gal net atrodo geriau nei kitos.

"Lietuva niekuo neišsiskiria ir netgi atrodo daug geriau už daugelį kitų valstybių. Kai pas mus žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad yra pažeidimas, tuo labiau, jei pinigų priteisiama, tada visi apie viską žino, Lietuva vėl pralaimėjo ir t. t. O kad būna ir daug nepažeidimų, kad 90 proc. peticijų prieš Lietuvą atmetamos kaip aiškiai nepagrįstos, šito niekas nenori žinoti.

Neišsiskiriam nei pažeidimų, nei peticijų skaičiumi. Kartais mums atrodo, kad Lietuvą labiausiai skundžia mūsų gyventojai, bet ne, taip nėra. Jei lygintume santykiniais skaičiais, kiek skundų kliūva 10 tūkst. gyventojų, tai Lietuva gal net ne apie vidurį, o prie galo", – aiškino E.Baltutytė.

Pašnekovė pabrėžė, kad, kalbant apie EŽTT sprendimus, reikėtų vengti sakyti "Lietuva pralaimėjo bylą", nes "pralaimėjimas" šiuo atveju šaliai reiškia pamoką, kaip elgtis ateityje. E.Baltutytės teigimu, sunku išskirti sritį, kurioje nustatoma daugiausia pažeidimų, tačiau viena dažnesnių – teisė į teisingą teismą.

"Šeštas konvencijos straipsnis yra teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Žmonės klaidingai jį supranta ir mano, kad EŽTT, kaip ketvirtoji instancija, perspręs jų bylą. Deja, teismas to nedaro, dažniausiai vien todėl labai daug peticijų atmetama kaip nenagrinėtinos. Vis dėlto skaičius lieka didelis, tačiau tokia pati tendencija yra ir kitose valstybėse: ar ne per ilga buvo teismo proceso trukmė, ar nešališkas buvo teismas, ar gynyba užtikrinta. Per istoriją prieš Lietuvą statistiškai turbūt daugiausia būtent tokių pažeidimų pripažinta", – kalbėjo E.Baltutytė.

Įsigalioja po trijų mėnesių

Kai EŽTT paskelbia sprendimą, jis įsigalioja po trijų mėnesių. Per šį laikotarpį sprendimą galima apskųsti, tačiau, pasak pašnekovės, tai pavyksta itin retai. Dar po trijų mėnesių asmeniui jau turi būti išmokėta priteista kompensacija.

"Dar po trijų mėnesių turi būti priimtas sprendimas bent jau individualiu atžvilgiu. Dar yra bendrosios priemonės, kurios užkerta kelią kitiems pažeidimams ir pašalina pažeidimo priežastį, nes Lietuva turi įrodyti, kad ji ne tik sumokėjo priteistą kompensaciją, bet ir šalina pažeidimo priežastį. Bet tai nėra taip paprasta, daugelis valstybių turi didelių problemų greitai įvykdyti sprendimą", – teigė pašnekovė.

Piniginės kompensacijos išmokamos ne visais atvejais, pasitaiko, kad "pats pažeidimo pripažinimas turi būti pakankama satisfakcija". Tačiau, pasak E.Baltutytės, nereikėtų manyti, kad EŽTT šalies biudžetui smogia skaudžiausiai.

"Lietuvos teismuose iš valstybės daug daugiau priteisiama. Mūsų žmonių mentalitetas likęs sovietinis, kad kas Lietuvoje padaryta neįdomu, o kas už Lietuvos ribų – jau reikšminga. Jei pažeidžiamos kieno nors teisės, pirmiausia bylinėjamasi Lietuvoje, ir šie teismai priteisia tikrai daugiau", – tikino E.Baltutytė.


Apie EŽTT

Norint EŽTT paduoti skundą būtina atitikti keletą griežtų sąlygų. Skundo pretekstas turi būti tik teisių, išvardytų Europos žmogaus teisių konvencijoje ar jos protokoluose, pažeidimas. Skundą gali paduoti tik pats ieškovas ir netgi tuo atveju, kai paduodamas kolektyvinis skundas, kiekvienas turi parodyti savo konkrečias pretenzijas. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo galutinio ankstesnio skundo nagrinėjimo kompetentingoje valstybės įstaigoje. Skųstis galima tik dėl pažeidimų, įvykdytų po konvencijos ratifikacijos 1953 m. Tam kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisminės gynybos priemones savo valstybėje. Skundai, siunčiami į Europos teismą, turi būti susiję su viešosios valdžios piktnaudžiavimu ar prasižengimais, už kuriuos ji atsakinga. Skundai prieš privačius asmenis šiame teisme nenagrinėjami.

EŽTT dirba kolegijomis. Sprendimus priima Trijų teisėjų, Septynių teisėjų kolegijos arba Didžioji kolegija (iš 17 teisėjų). Byla Didžiajai kolegijai perduodama narinėti tada, kai ji kelia svarbias bei dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir per ją formuluojamos naujos teisinės nuostatos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuva ES kontekste atrodo gerai

 Lietuva ES kontekste atrodo gerai portretas
O TEISMAI PRASMIRDO KORUPCIJA.DDD
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių