Europos transliuotojų sąjunga: LRT autonomijai iškilo grėsmė

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) generalinis direktorius Jeanas Réveillonas pirmadienį pareiškė susirūpinimą dėl grėsmių visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai.

Ragina užkirsti kelią

Laiške Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurio kopijos taip pat išsiųstos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, EBU generalinis direktorius reiškia didelį susirūpinimą  „dėl siūlymų gerokai mažinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos iš Vyriausybės gaunamą finansavimą“ ir ragina „pasinaudoti savo įtaka, kad tam būtų užkirstas kelias“.

Dar vienu laišku  EBU kreipėsi ir į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, perspėdamas dėl grėsmės LRT politiniam nepriklausomumui, kurią kelia Seime rengiamos LRT įstatymo pataisos.

Lietuva – antroji šalis po Vengrijos, į kurios politinę vadovybę dėl kylančių grėsmių visuomeniniam transliuotojui kreipėsi EBU.

Laiške – nuogąstavimai dėl  grėsmės demokratinei misijai

EBU generalinio direktoriaus laiške rašoma, kad Vyriausybės dotacija jau šiemet buvo sumažinta 19 procentų – ir dar vienas toks pats mažinimas 2010 metais reikš, kad LRT nebepajėgs vykdyti savo misijos. „Turint galvoje ankstesnius drastiškus LRT biudžeto „karpymus“, dar vienas tokio masto lėšų mažinimas reikštų, kad LRT nebepajėgs gaminti kokybiškų laidų ir atlikti savo tokios svarbios demokratinės misijos“, - rašo J.Réveillonas.

Jis primena, kad Europos Sąjunga ir Europos Taryba vieningai pripažįsta visuomeninio transliavimo svarbą įgyvendinant demokratinius, socialinius siekius bei tenkinant visuomenės kultūrinius poreikius. „Be atitinkamo finansavimo visuomeniniam transliuotojui patenkinti šių poreikių neįmanoma“, - perspėja EBU generalinis direktorius.

Primenami tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai

Laiške Prezidentei EBU generalinis direktorius J.Réveillonas taip pat priminė tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, pagal kuriuos Europos Tarybos šalys turi garantuoti  „deramą ir stabilų visuomeninių transliuotojų finansavimo modelį, užtikrinantį lėšas, būtinas atlikti jiems savo misiją.“

Laiške rašoma, kad „Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje dėl žiniasklaidos koncentracijos ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai, kad ji būtų pajėgi konkuruoti su komercine ir transliuotų aukštos kokybės kultūros ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas“.

„2009-ųjų spalį Europos Tarybos žiniasklaidos ir naujųjų komunikacijų nuolatinis komitetas atkreipė dėmesį, kad tose „šalyse narėse, kuriose taikomas mišrus finansavimas arba visuomeniniai transliuotojai išsilaiko tik iš valstybės dotacijų, vyriausybėms gali kilti pagunda negailestingai mažinti subsidijas visuomeniniams transliuotojams. Beje, kai kuriose iš šalių narių taip ir buvo padaryta“.

„Puikiai suprasdamas sunkumus, su kuriais susiduria Jūsų Vyriausybė, formuodama biudžetą, manau, šis paskutinis sakinys puikiai tinka Lietuvai.“, - rašo J.Réveillonas.

Atskiras laiškas – Seimo komitetui

Atskiru laišku EBU generalinis direktorius kreipėsi į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Laiške, be kita ko, rašoma: „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) informavo Europos transliuotojų sąjungą (EBU) apie šiuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto svarstomą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą. Kruopščiai išanalizavę siūlomus pakeitimus, norime išreikšti savo rimtą susirūpinimą, kad tokios pataisos kelia grėsmę LRT tarybos institucinei autonomijai ir politiniam nepriklausomumui, o ypač ta grėsmė juntama iš Seimo ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto.

Čia vertėtų prisiminti Europos Tarybos dokumentus ir normatyvinius aktus, pavyzdžiui, 1996 rugsėjo 11 d.  Rekomendaciją Nr. R (96), kurioje kalbama apie būtinybę užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, ir 2006 rugsėjo 27 d.  Europos Tarybos deklaraciją dėl EBU šalių narių visuomeninių transliuotojų nepriklausomumo užtikrinimo. Abejuose dokumentuose šalys narės raginamos „suteikti teisines, politines, finansines, technines bei kitas reikalingas priemones, užtikrinančias realų visuomeninio transliuotojo programos turinio nepriklausomumą ir institucinę autonomiją, kad nekiltų politinio ar ekonominio kišimosi grėsmė“.

Bandymai suvalstybinti visuomeninį transliuotoją

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius visuomeninio transliuotojo biudžeto mažinimą pavadino „žalingu“ ir pareiškė, kad demokratiniame pasaulyje tai būtų įvertinta  kaip spaudimas visuomeninimą transliuotojui.

„Tas, kas bent kiek susipažinęs su visuomeninio transliuotojo veikla, supranta, kad toks biudžetas neįmanomas, ir tokie sprendimai diskredituos Lietuvą tarptautinėje bendrijoje“, - planus drastiškai mažinti LRT finansavimą yra įvertinęs A.Siaurusevičius.

Seime registruotą LRT įstatymo pataisų projektą Audrius Siaurusevičius įvertino kaip „bandymus suvalstybinti visuomeninį transliuotoją“.

2010 m. LRT iš biudžeto planuojama skirti 35,03 mln. litų, t. y. 7,99 mln. litų mažiau negu 2009 metais ir 17 mln. litų mažiau negu 2008. Planuojama, kad kitais metais iš reklamos LRT gaus tik 11 mln. litų. Taigi bendras LRT finansavimas, kuris jau daugelį metų yra vienas mažiausių iš EBU narių, 2010 metais nublokš Lietuvos visuomeninį transliuotoją į 1999 metų lygį.

Europos transliuotojų sąjunga įkurta 1950 metais, dabar tai didžiausia visuomeninių transliuotojų asociacija pasaulyje ir vienija 75 transliuotojus 56 Europos ir gretimose šalyse bei 43 asocijuotus narius visame pasaulyje. Bendra EBU narių savaitinė auditorija siekia 650 mln. žiūrovų ir klausytojų.

LRT yra Europos transliuotojų sąjungos narė nuo 1993 metų.