Etikos komisija: dėl įvykių Garliavoje nediskutuota teisėtai

Seimo etikos sargai nusprendė, kad parlamentarai elgėsi teisėtai, iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukdami diskusiją dėl įvykių Garliavoje.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) gavo parlamentarų Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko prašymą išnagrinėti, ar teisėtai kovo pabaigoje iš plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbraukta „Diskusija dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 dieną Garliavoje ir dėl gilios krizės Lietuvos teisėsaugoje“.

G.Songaila ir R.Kupčinskas buvo surinkę pakankamai parlamentarų parašų, kad tokia diskusija būtų įtraukta į kovo 29 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Bet pradėjus ją tvirtinti opoziciniai socialdemokratai pasiūlė išbraukti šį klausimą, motyvavę tuo, kad Seimui nedera kištis į klausimus, už kuriuos dabar atsakinga teisėsauga. Absoliuti dauguma Seimo narių pritarė šiam socialdemokratų pasiūlymui.

„Mes keliame klausimą ne dėl to, kodėl buvo išbraukta šį diskusija, bet dėl to, kodėl ji nebuvo privalomai įtraukta į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, kai yra surenkamas pakankamas kiekis Seimo narių parašų. Kodėl ji nebuvo privalomai įtraukta be teisės šį klausimą išbraukti“, - EPK posėdyje trečiadienį klausė G.Songaila.

Pasak jo, prieš porą savaičių buvo surinkta pakankamai parlamentarų parašų, kad plenariniame posėdyje būtų surengta diskusija dėl didelį visuomenės rezonansą sukėlusių įvykių Garliavoje. Todėl esą  Seimo opozicinė Socialdemokratų frakcija neturėjo teisės siūlyti išbraukti šią diskusiją iš darbotvarkės, o parlamentarai neturėjo teisės balsuoti dėl jo išbraukimo.

EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas klausė G.Songailos ir R.Kupčinsko, „kaip atrodys Seimo darbas, jeigu palyginti nedidelė atskira grupė parlamentarų kiekvieną dieną inicijuos vis kokią nors diskusiją, o visas Seimas neturės teisės išbraukti jos iš darbotvarkės“. „Mes taip suprantame dabar galiojantį Seimo statutą. Tuo labiau, kad klausimas, siūlytas diskusijai, tikrai svarbus, turintis platų atgarsį visuomenėje“, - atsakė G.Songaila.

EPK narys Egidijus Klumbys pareiškė, kad dėl procedūros, kaip turi būti formuojama plenarinių posėdžių darbotvarkė, nuolat kyla daug ginčų. Tačiau jis stojo į G.Songailos ir R.Kupčinsko pusę, tvirtindamas, kad diskusija dėl Garliavos įvykių negalėjo būti išbraukta iš darbotvarkės.

„Bet juk jau buvo ne vieną ir ne du kartus, kai visas Seimas apsispręsdavo išbraukti iš posėdžio darbotvarkės kokius nors klausimus. Viso Seimo valia yra aukštesnė už grupės Seimo narių valią“, - tvirtino EPK narys Vaidotas Bacevičius.

EPK balsų dauguma nusprendė, kad išbraukiant diskusiją dėl Garliavos įvykių iš plenarinio posėdžio darbotvarkės Seimo statutas nebuvo pažeistas.

Komisija kreipėsi į naują Seimo statuto redakciją sudarančią darbo grupę, ragindama atkreipti dėmesį į straipsnius, reglamentuojančius plenarinių posėdžių darbotvarkių sudarymo principus bei Seimo narių grupių teises, formuojant šias darbotvarkes.

EPK posėdyje trečiadienį svarstytas ir G.Songailos bei R.Kupčinsko parengtas kreipimasis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriame pareikalauta atleisti iš pareigų Kėdainių teisėją Vitalijų Kondratjevą, kuris priėmė sprendimą teisėtai motinai atiduoti į vadinamąją Kauno pedofilijos bylą įpainiotą mažametę.

Seimo etikos sargai diskusijų metu kalbėjo, kad parlamentarai negali raginti valstybės vadovės atleisti teisėjus, kurie jiems neįtinka. Tačiau R.Kupčinskas gynėsi, kad „kiekvienas valstybės pilietis, įskaitant ir Seimo narius, turi teisę reikšti savo nuomonę ne tik apie aktualius įvykius, bet ir apie pareigūnų, politikų bei teisėjų veiksmus“. „Taip pat neatimama teisė – reikalauti tokių pareigūnų ir teisėjų atsakomybės“, - pridūrė R.Kupčinskas.

Galų gale EPK posėdyje nuspręsta apsiriboti svarstymu, neteikti jokios išvados dėl šių dviejų parlamentarų veiksmų.